Nenervuokite kinų arba politinė meilė už pinigus
Mūsų – vakariečių – santykiai su Kinija keisti ir dar keistesni. Ar kada draugavome? Nepamenu. Buvo laikai, kuomet Kinija buvo tolima ir įdomi nebent kokiais rašmenimis, kurių niekas nesuprato. Net Didžiąja siena nesidomėjome, tad ir mylėti kinų tiesiog nebuvo už ką. Atėjo laikai, kuomet rinkoje pasirodė daug ir dar daugiau Kinijoje pagamintų daiktelių, kurie pagal kokybės ir kainos santykį, mus tenkino. Išmokome valgyti lazdelėmis ir sužinojome, kad kinai kartais valgo labai keistus dalykus. Bet dėl to jų taip pat nepamilome – laikėme, kad jie tiesiog turi gaminti mums daug pigių daiktų ir tiek. Šiandien kinų bijome. Pasirodo, kad ne jei priklauso nuo mūsų malonės, besimėgaudami Kinijos gaminiais ir mėsos gabaliukais saldžiarūgščiuose padažuose, tapome priklausomi nuo kinų. Supratome ir dar kai ką – jie visai mūsų nemyli, tiesiog naudojasi mūsų baimėmis ir įvairiais hedonistiniais pomėgiais.
Ką kas bekalbėtų apie sudėtingomis filosofijomis paremtas kinų civilizacijos šaknis, gyvenime viskas paprasčiau – kai kinai pajunta savo jėgą, jie labai nemėgsta, kai jiems kas prieštarauja.
Lietuviai pabandė paremti Honkongo protestuotojus, ir buvo ne tik apstumdyti savo pačių Vilniuje, bet dar ir pagąsdinti, kad Lietuva susilauks prekybinių sankcijų. Tiesiai šviesiai, daug nereikia. Beje, už Tibetą jau esame „gavę“ ekonominių nuobaudų. Paguoda – nesame jokia išimtis, nedidelė rinka, tiesiog tvarkos dalis. Štai krepšinio gigantas NBA nukentėjo kur kas labiau, kai Houston Rockets generalinis direktorius Daryl Morey Twitteryje parėmė Honkong studentus. Kinai nutraukė krepšinio transliacijas, o tai reikštų apie pusės milijardo nuostolių amerikiečiams. Krepšinio lygos vadovai, užuot gynę laisvą žodį ėmė „ginti sportą“… puolė atsiprašinėti, transliacijos atnaujintos, tiesa, be Houston Rockets rungtynių.
Kinijos bijoti privalo visi. Net toks koncernas kaip Apple, Pekinui pasibarus, iš savo internetinės prekyvietės išėmė programėle, kuria savo komunikacijoje plačiai naudojo Honkongo protestuotojai. Prabangos prekių gamintoja „Tiffany“ turėjo atsiprašyti už tai savo reklamoje neva pareikštą simpatiją Honkongui, o „Swarovski“ turėjo apgailestauti, kad savo prekių kataloge Honkongą įrašė kaip atskirą valstybę. Prieš porą dešimtmečių Holivudo prodiuseriai dar noriai kūrė heroiškus filmus, tokius kaip „Septynios dienos Tibete“ su pačiu Bradu Pittu, šiandien tokių drąsuolių nebėra.
Visi, bendraujantys su Kinijos Liaudies Respublika turėtų žinoti „Trijų T“ taisyklę. Ji sako, kad reikia vengti Tibeto, Taivano ir Tiananmenio – trijų dalykų, nervuojančių Pekiną. Tarptautinių skrydžių tvarkaraščiuose Taipėjus vis dažniau yra miestas be valstybės. Su Taivanu prekiauti galima, tačiau reikia vaizduoti, kad tai kontinentinė Kinija. Tibeto geriau iš viso neminėti. Koncernas Daimler prieš kelis metus savo reklaminėje kampanijoje panaudojo Dalai lamos citatą… ir labai pasigailėjo. Viešbučių tinklas Marriott „per klaidą“ Tibetą ir Honkongą išvardino atskirai nuo Kinijos ir buvo užblokuoti internetinėje erdvėje. Versace firmai teko išėminėti iš prekybos tinklų marškinėlius su valstybių pavadinimais, kurių tarpe buvo Honkongas ir jau minėtas Taivanas.
Žemėlapiai. Pasaulis jau nusileido, Tibetą ar Taivaną piešdami ta pačia spalva, kaip ir kontinentinę Kiniją. Pekinas dabar reikalauja, kad ir salos Pietų Kinijos jūroje, dėl kurių niekas nesutarta, taptų Kinijos Liaudies Respublika. Galite geografijos „nemokėti“, bet tai jums kainuos…
Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Bet esmė ne sąrašo ilgyje. Jei kas mano, kad ekonomika yra pirmiau politikos, tai gali save įsirašyti į pasenusių liberalų sąrašą. Kinijos ekonomika yra politika be jokios meilės. Kinijos Liaudies Respublika savo ruožtu nepakilo nuo marksizmo klasikos, manydama, kad pasaulį kuria ir valdo tik pinigai. Mano, kad pasaulis negali gyventi be Kinijos ir todėl turi jos bijoti. O jei ims ir neišsigąs?
Užsk. Nr. EV-162
