Nepaisant pažadų keisti kryptį, miškų politikos traukinys toliau rieda senais bėgiais: Šimonių ir Labanoro girias toliau kirs?

„Kol visuomenė yra įsitraukusi į Aplinkos ministerijos inicijuotas  nacionalinio miškų susitarimo derybas dėl  naujo  ekologinių, ekonominių ir socialinių  interesų balanso miškų politikoje, ta pati  ministerija tyliai stumia  teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo  siekiama įtvirtinti senąją medieninę miškų politiką ateinantiems 20-čiai metų dešimtadalyje šalies teritorijos” – teigia Šimonių girios bendruomenė. 

Šimonių girios bendruomenė kreipiasi į visuomenę ir už aplinkosaugą atsakingas institucijas, kad šios padėtų stabdyti šiuo metu svarstomos Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos tvirtinimą. Šis  dokumentas  nulems labiausiai lankomų ir pamėgtų  Ignalinos, Molėtų , Anykščių, Zarasų rajonų  miškų ateitį. 

Šimonių girios bendruomenės nariai buvo šokiruoti, kai išvydo Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų urėdijos parengtoje Utenos apskrities miškų schemoje siūlomus drastiškus sprendinius. Pavyzdžiui,  kurortiniame Anykščių rajone ketinama mažinti  saugomų miškų plotus ir didinti medienos gavybai skirtus plotus. Schemoje numatoma, kad  Anykščių rajone šį dešimtmetį kirtimai išaugs  20 procentų. Vyriausybė  savo programoje skelbė, kad didins saugomų teritorijų ribas, ir griežtins  jų apsaugą, o ši miškų schema bando įtvirtinti priešingą kryptį daugiau nei dešimtadalyje šalies teritorijos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad „saugomos teritorijos turi būti saugomos. Tai visų mūsų lūkestis nuo Labanoro, Šimonių iki Punios šilo girios. Ūkinė veikla turi būti mažinama, privati nuosavybė išperkama su tam numatytu dešimtmečio planu ir tinkamu finansavimu“. Net dvi ministro minimos girios – Šimonių ir Labanoro – patenka į Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos planus. Artimiausiems 20-čiai metų parengtoje schemoje numatoma, kad Šimonių girioje ir toliau dominuos ūkiniai IV grupės miškai, kuriuose pagrindinis prioritetas yra nenutrūkstamai tiekti medieną. Tuo tarpu  visas Šimonių girios biosferos poligonas yra ES sajungos Natura 2000 saugomų teritorijų  tinklo dalis. Siūlomi schemos planai  prieštarauja Vyriausybės programos įsipareigojimams realiai apsaugoti saugomas teritorijas, tenkinant gamtos ir vietos bendruomenių poreikius, tobulinti „Natura 2000“ tinklą bei užtikrinti veiksmingą natūralių gamtinių buveinių ir nykstančių rūšių apsaugą. O dėl jų apsaugos neužtikrinimo Lietuvai gresia teisminiai procesai.

Anykščių krašto ir Šimonių girios miškai turi didžiulį rekreacinį ir sveikatingumo potencialą.

LR ir Utenos apskrities bendruosiuose planuose numatyta, kad šiame krašte prioritetas turi būti teikiamas rekreacijai, konservacijai bei tausojančiam miškų ūkiui, ir čia tikslinga didinti saugomų teritorijų plotus, labiau reglamentuojant juose ūkinę veiklą. Anykščių savivaldybėje turėtų būti plėtojamos kurortinio gydymo, reabilitacijos, turizmo ir poilsio paslaugos, tam naudojant gamtinius ir rekreacinius išteklius, tinkamai juos apsaugant. Tačiau pagal pateiktus Utenos apskrities miškų schemos sprendinius, deja, fiksuojama priešinga kryptis.

Šimonių girios bendruomenės teigimu, „apmaudu ir sunkiai įtikėtina, kad  miškų susitarimo įkarštyje ketinama patvirtinti tokį ydingą ilgalaikį dokumentą. Kreipiamės į aplinkos ministrą ir Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narius, kad šie stabdytų Utenos miškų tvarkymo schemos priėmimą, kol nebus patvirtinta nauja šalies miškų strategija“. 

Bendruomenė prašo ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos bei Anykščių rajono savivaldybės  imtis aktyvių priemonių apsaugoti Anykščių krašto miškus: inicijuoti draustinių steigimą Šimonių girios biosferos poligone bei kitose gamtai ir rekreacijai vertingose krašto teritorijose.