Nepakankama švietimo stebėsena – kliūtis priimti pagrįstus ir efektyvius sprendimus
Lietuvoje nuolat įgyvendinamos švietimo kokybės gerinimo priemonės, tačiau mokinių mokymosi pasiekimai išlieka žemesni nei EBPO šalių vidurkis ir negerėja. Aukščiausioji audito institucija atliko auditą „Švietimo stebėsena“: vertino, ar valstybės lygmens švietimo stebėsena organizuojama ir atliekama rezultatyviai. Auditas atskleidė, kad stebėsena neapima visos švietimo sistemos, taigi institucijos neturi pakankamai duomenų, kurie leistų priimti pagrįstus sprendimus dėl mokinių pažangos ir visos švietimo sistemos tobulinimo.
2007–2015 metais švietimo stebėsenai atlikti panaudota 74 mln. Eur. Didžioji dalis jų (57,4 mln. Eur) yra Europos Sąjungos (ES) lėšos, skirtos švietimo stebėsenos kokybiniams tyrimams ir susijusioms projektinėms veikloms vykdyti. Dar 16,5 mln. Eur lėšų iš valstybės biudžeto 2013–2015 metais buvo skirta švietimo stebėsenai organizuoti ir vykdyti.
Panaudojus šias lėšas, nebuvo užtikrintas kokybinių duomenų, kurie reikalingi švietimo politikai formuoti, ugdymo kokybei ir mokinių pažangai užtikrinti, kaupimas ir stebėjimas. Iki 2014 m. visos mokyklos Lietuvoje turėjo būti įvertintos, tačiau 55 proc. iš jų išorės vertinimas nėra atliktas iki šiol, joms nepateiktos rekomendacijos dėl veiklos tobulinimo. Mokinių pasiekimų vertinimuose dalyvauja ne visos savivaldybės ir mokyklos, nors tai įgalinanti sistema yra sukurta ir išbandyta (3,4 mln. Eur). Neparengta ir nevykdoma ikimokyklinio ugdymo kokybės stebėsena, o planuota tai padaryti iki 2013 m. Buvo sukurtos reikalingos priemonės ir sudarytos profesinių mokyklų kryptingo vertinimo prielaidos (2,2 mln. Eur), tačiau šalies mastu profesinio mokymo kokybės stebėsena nepradėta vykdyti.
Nustatyta, kad su švietimo stebėsena susiję tyrimai neplanuojami, o rezultatai nekaupiami ir neviešinami taip, kad būtų lengva jais pasinaudoti. Auditorių teigimu, svarbu užtikrinti, kad būtų stebimi svarbiausi ir aktualiausi rodikliai ir atliekami prioritetiniai tyrimai, tai padėtų ekonomiškiau naudoti lėšas, išvengti tyrimų dubliavimo.
Atsižvelgiant į audito metu nustatytus sistemos trūkumus Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktos rekomendacijos. Tinkamai jas įgyvendinus, lėšos švietimo stebėsenai būtų naudojamos kryptingai, būtų stebimi visi svarbiausi ir aktualiausi rodikliai ir atliekami prioritetiniai valstybei tyrimai. Tai leistų išvengti vykdomų tyrimų ir veiklų dubliavimo, o visuomenė būtų informuota apie ugdymo kokybę ir mokinių pasiekimus. Ministerija pateikė rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Aukščiausiosios audito institucijos vertinimu, plane numatyti priemonių įgyvendinimo terminai yra gana ilgi, jas būtų naudinga įgyvendinti greičiau.
