Neprisijungusiųjų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų laukia griežta kontrolė, komisijos patikrinimai, baudos
Utenos rajone prisijungusiųjų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų skaičiai kasmet auga. 2017 metų sausio 1 d. duomenimis Utenos mieste ir rajone iš viso prisijungusių prie vandentiekio tinklų yra 32574 gyventojų, prie nuotekų – 29119. Tai atitinkamai 81,8 proc. ir 73,1 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus (40454). Utenos mieste prisijungusių prie vandentiekio tinklų yra 26689 gyventojų (98,2 proc.), prie nuotekų tinklų – 26736 (98,4 proc.). Bet dar daug namų (sklypų) ir mieste, ir seniūnijose nėra prisijungę prie magistralinių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, nors Utenos rajono savivaldybės gyventojus ne kartą informavo apie prisijungimo galimybę.
Neseniai nuskambėjo žinia, kad Europos Komisija Lietuvą ruošiasi bausti už lauko tualetus, t. y. už tai, kad dar nemažai gyventojų neprisijungė prie centralizuotos nuotekų sistemos. Šie neprisijungusieji Lietuvai gali „uždirbti” milžinišką baudą. Siekdama išspręsti susiklosčiusią situaciją, Vyriausybė imasi priemonių: rengia įstatymo pataisas, kuriose numatyta bausti prie tinklų dar neprisijungusius gyventojus.
Utenos rajono savivaldybė, ieškodama būdų, kaip paskatinti gyventojus prisijungti prie minėtų tinklų, surengė pasitarimą ir pakvietė į jį atsakingų už prisijungimą instancijų atstovus. Pasitarime dalyvavo LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Lauris Martišius, UAB „Utenos vandenys” direktorius Adolfas Juršys, UAB „Utenos vandenys” plėtros direktorė Giedrė Vabolienė. Svečiai susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Jonu Slapšinsku, kitais savivaldybės vadovais ir skyrių specialistais.
Pasitarime buvo kalbama apie griežtą nesijungiančių prie tinklų gyventojų kontrolę, būtinybę nustatyti priežastis, kodėl gyventojai nesijungia prie minėtų tinklų, išsiaiškinti, ar gyventojai turi nuotekų išvežimo sutartis su nuotekų išvežimo paslaugas teikiančiais vežėjais. Ši nuostata – turėti sutartį – yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, kuriame nurodyta, kad asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) ir sudaryti viešąją sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į nuotekų valymo įrenginius arba prisijungti prie jau sukurtos infrastruktūros.
Pasitarime meras akcentavo, kad sėkmingai įgyvendinti numatytą tikslą – skatinti gyventojus prisijungti prie tinklų – galima tik visoms trims įstaigoms – Utenos rajono savivaldybei, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir UAB „Utenos vandenys” – glaudžiai bendradarbiaujant. „Todėl būtina sudaryti trijų įstaigų komisiją, kuri vykdytų kontrolę – tikrintų, ar gyventojas prisijungęs prie vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, ar ne. Patikrinus nors vieną namų valdą, apie tai greit sužinotų visa gatvė ar miestelis, – sakė meras. – Teigiamo rezultato laukti ilgai nereikės”. L. Martišiaus teigimu, vykdant kontrolę departamento specialistams labai padėtų parengta tvarka, kurioje būtų įtvirtinta nuostata, kad gyventojas savo namų valdoje turi turėti ne tik rezervuarą nuotekoms, sutartį, bet ir nuotekų išvežimą įrodančius dokumentus. Pasak mero Alvydo Katino, svarbu, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos parengta ir Utenos rajono savivaldybės taryboje patvirtinta tvarka Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistams pasitarnautų kaip viena iš pagrindinių priemonių vykdyti griežtą delsiančių prisijungti gyventojų kontrolę ir padėtų operatyviai nustatyti, ar gyventojo pasirinktas nuotekų tvarkymo būdas atitinka LR teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Maža to, nustačius pažeidimus būtina taikyti ir atitinkamas nuobaudas pagal galiojančius LR teisės aktus.
Baigiantis pasitarimui buvo nutarta sudaryti bendrą trijų įstaigų komisiją, kurios darbo tikslas būtų, pasirinkus atitinkamą vietovę, patikrinti, ar joje namų valdas turintys gyventojai prisijungę prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ar turi sutartis su nuotekų išvežimo paslaugas teikiančiais vežėjais, ar tinkamai eksploatuojami nuotekų surinkimo įrenginiai ir kt. Kaip teigė meras Alvydas Katinas, visada atsiras piliečių, kurių prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų nepaskatins nei švietimas, nei auklėjimas, nei baudos. Bet dauguma gyventojų, žinodami, kad už neprisijungimą grės sankcijos, rimtai pagalvos ir nebedels jungtis.
Pirmas apsilankymas prie infrastruktūros neprisijungusio gyventojo namų valdoje, dar nesudarius komisijos, buvo surengtas Utenos rajono savivaldybės iniciatyva. Utenoje, Šilo gatvėje, kuri tądien buvo baigiama asfaltuoti, buvo aplankyti du gyventojai. Viename name Utenos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Utenos vandenys” atstovus pasitiko šuniuko lojimas: šeimininkai buvo darbe. Kitame name šeimininkai į nelauktus svečius iš pradžių žiūrėjo labai nepatikliai. Nuotekų šalinimo įrenginys – pilna nuotekų duobė kieme netoli auginamų daržovių – įstaigų atstovų nepradžiugino. Priešingai – buvo aišku, kad savo nuotekomis gyventojai teršia savo, savo kaimynų ir viso miesto aplinką. Neprisijungimo priežastis šeimininkas nusakė trumpai: tam nėra lėšų ir vietos įrengti sanitarinį mazgą namo viduje. Bet diskutuojant paaiškėjo, kad ir vietos yra, ir kasti griovį vamzdžiams tiesti – tik keli metrai, ir visus darbus galima atlikti nebrangiai. Svarbiausia, prisijungimas prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų – tai gyvenimo kokybė, gyvenamosios aplinkos tausojimas bei puoselėjimas. Diskusijos davė rezultatų: namo šeimininkai sutiko jungtis prie tinklų, o tikrintojus išlydėjo kaip gerus pažįstamus. „Jei reikės pagalbos, kviečiame atvykti į Savivaldybę. Visada sulauksite pagalbos ir paramos,” – ragino šeimininkus Utenos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Utenos vandenys” atstovai.
