Neringiškiams pristatyta ketvirtoji „Dorė“

Kovo 7-ąją Nidoje vyko ketvirtojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pristatymas, kuriame dalyvavo šio leidinio iniciatoriai, tekstų kūrėjai, herojai, nuotraukų autoriai. 

Kaip pažymi „Dorės“ sudarytoja ir redaktorė Raimonda Ravaitytė-Meyer, ketvirtasis almanachas nuo ankstesniųjų skiriasi ne tik kitokiu viršeliu, bet  ir pakitusiu turiniu. Originaliosios literatūros liko nedaug ir ji patikrinta laiko, o leidinio visumą formuoja straipsniai, pokalbiai, prisiminimai – daugybė naujų įžvalgų, niekur negirdėtų faktų ir istorijų.

„Džiugina, kad „Dorės“ sutiktuvės tapo ir mūsų bendruomenės susibūrimo diena. Vakaru, kuriame mes labai prasmingai kalbame apie mūsų kultūrą, istoriją, tapatybę“, – pristatymo metu kalbėjo R. Ravaitytė-Meyer.

Anot leidinio sudarytojos ir redaktorės, ketvirtojoje „Dorėje“ pirmą kartą apžvelgiamas Neringos kultūrinis gyvenimas (vykęs praėjusiais metais). „Pasirinkau apklausti šešis kultūros žmones ir labai nustebau, kokie tai buvo turtingi ir įdomūs metai“. Manau, tie žmonės, kurie negyvena Neringoje, tai perskaitę labai nustebs“, – neabejoja moteris.

Neatsitiktinai almanacho pristatymą pradėjo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro kolektyvas „Giedružė“ – 2016-aisiais Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureatais tapęs šis neringiškių sambūris pristatomas ir „Dorėje“.

Ketvirtojoje „Dorėje“ daug dėmesio skiriama Martynui Liudvikui Rėzai, kadangi 2016-aisiais minėtos 240-osios jo gimimo metinės. Kultūros almanachas kupinas įdomių, su Kuršių nerija ir Neringos miestu susijusių istorijų.

„Labai svarbu užčiuopti tą gyvosios atminties giją, nes žmonės išeina, jie išsineša daug įdomių faktų, juk „Dorės“ viena iš dalių ir yra prisiminimai, pagražinantys ir praturtinantys turinį taip, kaip niekada to nepadarys dokumentai.  Galų gale, vienas iš mūsų uždavinių – saugoti šitos žemės savastį, o būtent tokia ir yra „Dorės“ misija“, – almanacho sutiktuvių metu kalbėjo Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

Pokarinės Neringos istorijos temą „Dorėje“ tęsia pokalbis su bibliotekininke Stase Smolskiene. Kaip užfiksavo almanacho kūrybinė grupė – praėjusiais metais suėjo lygiai 60 metų nuo pirmojo įrašo Nidos bibliotekos inventorinėje knygoje. Skyrių „Iš praeities“ papildo ir prof. Dr. Vlado Žulkaus  pasakojimas apie burlaivio „Ocean  Queen“ dramą,  prieš 150 metų įvykusią Baltijos jūroje ir turinčią tiesioginį ryšį su Nida.

„Dorėje“ plačiai minimas Nidos metraštininko Viktoro Miliūno (jo vardu pavadinta Neringos viešoji biblioteka) šimtmetis.  Atiduota skola primirštiems  menininkams – Lietuvos kino studijos  režisierei Reginai Vosyliūtei ir dailininkui Vaclovui  Kaminskui, kurie  Juodkrantėje turėjo antruosius namus, o nuolatos  joje apsigyveno  įsėję  į pensiją, šio kaimelio kapinaitėse  abu palaidoti.

Leidinį papildo rubrika, kurioje apie tikrus nutikimus pasakoja Neringos gyventojai. Tikimasi, kad šios istorijos paskatins ir kitus neringiškius pasidalinti savo nutikimais.
Naujausiąją „Dorę“ ir jos kūrėjus sutiktuvių metu sveikino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, pridūręs, kad bus dedamos visos pastangos, kad šis kultūros almanachas ir toliau džiugintų neringiškius ir šio krašto gerbėjus. Už paramą Neringos savivaldybės tarybai dėkojo šį leidinį leidžiančios Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos direktorė Dalia Greičiūtė.