Neringos meras kreipėsi į LR Seimą dėl verslinės žvejybos – šio krašto identiteto – išsaugojimo
Kaip ir daugelis pamario bendruomenės narių, Neringos meras Darius Jasaitis yra sunerimęs pasklidus informacijai apie šią savaitę LR Seime užregistruotas Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse. Dėl to šiandien jis dar kartą raštu kreipėsi į LR Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę Aistę Gedvilienę ir visus LR Seimo narius, teigdamas, kad jaučia didelę atsakomybę už šio krašto žmones, vertybes, kultūrinį palikimą ir identitetą, ir prašydamas objektyviai įvertinti esamą situaciją, dar kartą atidžiai išnagrinėti priežastis, kodėl šis sprendimas priimamas, kodėl jis negalėtų būti kitoks, ir be abejo, būsimas jo pasekmes unikalios pamario vietovės „veidui“ bei Lietuvos kultūros bei istorijos puoselėjimui.
Kuršių nerija – unikali Lietuvos pajūrio sausuma, kurioje nuo seno gyvenantys vietiniai žmonės vertėsi vieninteliu jiems įmanomu pragyvenimo šaltiniu – žvejyba. Nors pastaruoju metu verslaujančių žvejų skaičius Neringoje yra ženkliai sumažėjęs, iki šiol šis amatas vis dar gyvas ir perduodamas iš kartos į kartą. Neringos meras pabrėžė būtent amato sąvoką, nes daugeliui vietinių gyventojų tai yra amatas ir tęsiamos tėvelių bei protėvių tradicijos, o ne tik pelną nešantis verslas. Rašte teigiama, kad kalbant apie verslą, kaip vietinių gyventojų pragyvenimo šaltinį, jo nereiktų lygiuoti su pramonine žvejyba ir pramoniniu žuvininkystės verslu – kalbama apie minimalius kiekius, skirtus poilsiautojų ir vietinių žmonių poreikiams. Kiek teko kurorto savivaldybės merui domėtis, nėra svarių argumentų, jog būtent verslinė žvejyba drastiškai sumažino žuvies kiekį mariose.
Taip pat kreipimesi atkreipiamas politikų dėmesys į tai, kad įsigaliojus verslinės žvejybos draudimams ir išaugus šviežios žuvies poreikiui šiame krašte, ji veikiausiai bus atvežama iš Kaliningrado srities, kas reikštų, jog tose pačiose Kuršių mariose kaimyninės šalies žvejai didins žvejybos pajėgumus ir parduos lietuviams tą pačią žuvį, tik dvigubai didesne kaina.
Atsižvelgdamas į minėtus argumentus ir atstovaudamas Neringos bendruomenę, Neringos meras nurodė nepritariantis verslinės žvejybos uždraudimui Kuršių mariose ir kad labai tikisi, jog ši nuomonė bus išgirsta, lūkesčiai tęsti žuvininkystės tradicijas bus pateisinti, gardus vietinės rūkytos žuvies kvapas niekur nedings iš visų mylimo kurorto, vietos gyventojai toliau kurs krašto patrauklumą išplaukdami į marias mažomis valtelėmis, džiaudami tinklus ir rūkydami žuvį mažose rūkyklėlėse, o poilsiautojai galės susipažinti su šimtmečiais puoselėjamu paveldu, kaip pavyzdžiui, tik šiam kraštui būdingais tinklų statymo metodais ar stintavimo tradicijomis bumbinant.