Nesulaukę valdžios veiksmų, visuomenininkai paprašė UNESCO padėti sustabdyti Misionierių ansamblio ir Vilniaus senamiesčio darkymą
Visuomeninių organizacijų atstovai kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą, prašydami padėti sustabdyti pasaulinės reikšmės kultūros paveldo vertybių naikinimą – skubos tvarka inicijuoti misiją, kuriai būtų pavesta patikrinti Vilniaus istorinio centro būklę ir imtis atitinkamų veiksmų.
Šį prašymą visuomenininkai išsiuntė Lietuvos valdžios institucijoms – pirmiausia už kultūros paveldo išsaugojimą atsakingai Kultūros ministerijai – nereaguojant į grėsmę, kad statant daugiabučius namus bus neatitaisomai sužaloti vienas iš vertingiausių Lietuvos kultūros paminklų buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblis (toliau ir Misionierių ansamblis) bei UNESCO saugomos pasaulio paveldo vietovės Vilniaus istorinio centro kraštovaizdis.
UNESCO pagalbos paprašę visuomenininkai nurodo, kad statybos Misionierių ansamblyje vyksta nepaisant nei visuomenės protestų, nei Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato nepritarimo, nei Kultūros paveldo departamento komisijos išvados, kad kelią šioms statyboms atvėręs specialusis planas pažeidė įstatymų reikalavimus, nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliekamo tyrimo dėl statybų leidimo teisėtumo.
Visuomenininkai konstatuoja, kad nepaisant tarptautinių įsipareigojimų Lietuvos valdžios institucijos nėra pajėgios užtikrinti 1994 metais į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto Vilniaus istorinio centro išsaugojimo ir primena, kad statybviete paverstas Misionierių ansamblis priklauso vienai iš šešių istorijos požiūriu pagrindinių Vilniaus senamiesčio pastatų bei jų kompleksų grupių, nurodytų jo įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą nominacinėje byloje.
„2017 metų pradžioje nuostabią Vilniaus senamiesčio panoramą formuojančiame Misionierių ansamblyje pradėtas įgyvendinti modernių daugiabučių namų statybos projektas (plotas – apie 9,500 m²), negrįžtamai keičiantis istorinį kraštovaizdį. Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui ir Vilniaus m. savivaldybei priėmus ydingus sprendimus vientisa griežto apsaugos režimo Misionierių ansamblio teritorija buvo suskaldyta į du atskirus sklypus, pakeisti apsaugos reglamentai, panaikinta apsaugos zona ir sudaryta galimybė buvusio vienuolyno sodo vietoje, nukasus istorinį senamiesčio reljefą pradėti statyti penkis daugiabučius namus su 122 vietų požeminiais garažais. Norime pabrėžti, kad šis privačių investuotojų vystomas projektas nebuvo pristatytas visuomenei, apeinant viešo svarstymo procedūras“, – Pasaulio paveldo komitetui pateiktame kreipimesi nurodo visuomenininkai.
Taip pat pažymima, kad su projektu iš esmės nebuvo supažindinta ir 2013 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu sudaryta Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisija, o Lietuvos ICOMOS Nacionalinis komitetas padėjo vystyti šį Misionierių ansambliui pražūtingą projektą, nes trys akivaizdžiai suinteresuoti šio komiteto nariai privačiai parengė jį pateisinantį vertinimą, kurį apmokėjo statybų vystytojas.
Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad aukščiausias valstybės kultūros paveldo ekspertas – Valstybinė kultūros paveldo komisija – dar 2016 m. nepritarė daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybos Misionierių ansamblyje projektiniams pasiūlymams, nurodydama, kad jų įgyvendinimas gali neigiamai paveikti senamiesčio panoramas bei siluetus, padaryti žalingą įtaką vietos charakteriui ir pakenkti Vilniaus istorinio centro išskirtinei visuotinei vertei ir autentiškumui. Šiai nuomonei pritarė ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.
Be to, pažymima, kad statybas Misionierių ansamblyje įteisinęs Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pripažino savo klaidas išvadoje, kurią pateikė tyrimą dėl specialiojo plano atlikusi komisija, nurodžiusi daugybę pažeidimų, tarp jų ir tai, kad ansamblio suskaldymas sudarė sąlygas žaloti kultūros paveldo vertybes. (Ši išvada nėra paskelbta viešai, dalis jos teiginių pacituoti čia: http://lietuvos.link/valstybes-vadovai-pakviesti-prisiimti-asmenine-atsakomybe-uz-misionieriu-ansamblio-ir-vilniaus-senamiescio-apsauga-nuo-vandalisko-darkymo/).
„Dar daugiau, reaguodami į visuomenės susidomėjimą atsakingi pareigūnai prisipažino, jog kultūros paveldo požiūriu nusikalstamų sprendimų priėmimą nulėmė politikai, galimai tenkinę privačius suinteresuotų asmenų interesus. Ypač gėdinga šios istorijos detalė – Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme užfiksuotas faktas, kad asmuo, atstovavęs statytojų interesams, siūlė ir davė Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio vedėjui kyšį už tai, kad jis arba jo pavaldinys pritartų Misionierių ansamblio specialiojo plano projektui, tenkinančiam verslininkų norus pastatyti kuo didesnės kvadratūros pastatą“, – nurodo visuomenininkai.
Primename, kad 2017 m. balandžio 21 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos galimai neteisėtai išduoto 2017 m. sausio 11 d. statybos leidimo Nr. LSNS-01-170111-00041 ir kitų statybą Misionierių ansamblio teritorijoje leidžiančių dokumentų panaikinimo, kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdant statybos darbų vykdymą, nes tai būtina norint užkardyti didelę žalą, daromą mūsų valstybės ir pasaulio kultūros paveldo objektams (konkretesnė informacija ir argumentai paskelbti čia: http://puteikis.lt/del-misionieriu-ansamblio-ir-vilniaus-senamiescio-kreiptasi-prokuratura-prasant-skubiai-uzkardyti-didele-zala-daroma-lietuvos-ir-pasaulio-paveldo-vertybems/ ir http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=172545&p_a=0).
