Nesumeluotuose Vytauto Daraškevičiaus kadruose – sentimentai Dzūkijos sostinei
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje lankytojams atverta kraštiečio fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus personalinė paroda „Alytus – kaip sentimentas“. Šios parodos dėka nusidriekė simboliškas tiltas tarp praeities ir dabarties – 2022-ųjų, kai Alytus yra ne tik dzūkų širdžių sostinė, bet ir Lietuvos kultūros sostinė.
Fotomenininkas Vytautas Daraškevičius jaučia sentimentus būtent Alytui tikrai ne atsitiktinai. Parodoje jis pateikia senas fotografijas, kuriose – juodos ir baltos spalvų dvikova ryškiai atskleidžia anuometinio mūsų miesto nūdieną.
„Visa mano vaikystė ir ankstyvoji jaunystė prabėgo Alytuje. Tad su juo susiję daugelis malonių prisiminimų ir sentimentų. Gyvenome Žemaitės gatvėje, miesto pakraštyje, visai greta miško, netoli Nemuno ir Pylimo. Lankiau Alytaus antrąją, o vėliau pirmąją vidurines mokyklas. Baigus septynias klases, tėtis padovanojo man fotoaparatą smena. Mane supažindino su fotografavimo pradmenimis ir davė pirmuosius patarimus žymiausias tuo metu Alytaus fotografas Vytautas Stanionis vyresnysis“, – atviravo parodos autorius.
Paauglystėje Vytautas Daraškevičius stebėjo ir fiksavo jį supusią aplinką: mokyklos draugus, nuotykius ekskursijose, kolūkio talkų momentus. Pirmoji pradedančiojo fotografo nuotraukos publikacija – beveik prieš 60 metų.
„Alytaus rajoniniame laikraštyje „Komunistinis rytojus“ 1963 metų rudenį buvo atspausdinta pirmoji mano viešai rodyta nuotrauka – linų rovimo talkos momentas, – sakė fotomenininkas. – Vieną kitą savo mokyklinio laikotarpio nuotrauką panaudojau ir šioje parodoje. Buvusiems mokyklos draugams, manau, bus smagu prisiminti save jaunystėje.“
Baigęs mokyklą Vytautas Daraškevičius išvyko studijuoti, tačiau vis viena būdavo dažnas svečias tėvų namuose, tad Alytuje fotografuotos medžiagos pluoštelis vis augo. Žinoma, dėsninga, kad būtent Dzūkijos sostinėje Vytautas Daraškevičius surengė pirmąją personalinę fotografijos parodą, o ją sudaryti padėjęs jau Vytautas Stanionis jaunesnysis.
Fotografijų, susijusių su Alytumi, Vytautas Daraškevičius šiuo metu turi tikrai nemažai, mat per ilgą savo gyvenimo kelią patrauklaus užsiėmimo niekada neapleido. Tačiau į parodą pateko rinktiniai kadrai iš senesnio laikotarpio – 1962-1985 m. Čia ir Alytaus pirmosios vidurinės dūdų orkestras, ir skulptūros „Lelijos žiedas“ įrengimo momentas, ir pats Vytautas Daraškevičius su dukterėčia Ingute, ir Jurgis Kunčinas su sūnumi Pauliumi… Beje, pastaroji nuotrauka ekspozicijoje kabo kiek garbingesnėje vietoje nei kitos. Parodos autorius turi tam paaiškinimą:
„Jurgis Kunčinas buvo mano klasės draugas. Būtent šioje bibliotekoje, kuri pavadinta jo vardu, parengiau parodą su sentimentais savo mylimam miestui…“
Iš tiesų, simboliška. Neturėtų stebinti ir tai, kad ir pats parodos pristatymo renginys vyko tarsi jaukus senų draugų pasimatymas. Alytiškiai iki kaulų smegenų čia sudarė akivaizdžią publikos daugumą. O saujelė kitų galėjo čia jausti nebent baltą pavydą, o, šiukštu, ne diskriminaciją.
„Tikrąją fotografijos vertę išgrynina laikas – tik praėjus vienam kitam dešimtmečiui gali tai įvertinti. Šitai labai akivaizdžiai pajutau, dirbdamas su savo archyvu. Laikui bėgant, viskas kinta. Todėl man labai imponuoja, kad fotografijos dėka galima akivaizdžiai stebėti ir palyginti tuos pasikeitimus“, – sako Vytautas Daraškevičius.
Pasinaudokime galimybe pajusti laiko tėkmės negrįžtamumą. Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Alytus – kaip sentimentas“ Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veiks iki lapkričio 30 dienos. Kviečiame apsilankyti.