Netekus „kritiškai daug“ kuro, privačiam JAV nusileidimo moduliui gresia patirti nesėkmę

Istorinė privati nusileidimo Mėnulyje misija pirmadienį susidūrė su grėsme patirti praktiškai neišvengiamą nesėkmę – erdvėlaiviui „netekus kritiškai daug“ kuro, Amerikos viltims po penkių dešimtmečių ant Mėnulio paviršiaus vėl nutupdyti savo robotą buvo suduotas rimtas smūgis.

Bendrovės „United Launch Alliance“ naujosios raketos „Vulcan“ nosyje įsitaisęs privačios įmonės „Astrobotic“ pagamintas nusileidimo Mėnulyje modulis „Peregrine“ naktį pakilo iš kosmoso pajėgų stoties Kanaveralo iškyšulyje Floridoje, po to sėkmingai atsiskyrė nuo savo pirmą skrydį atliekančios raketos nešėjos.

Po kelių valandų „Astrobotic“ pranešė apie pirmuosius techninius nesklandumus – sutrikus varomosios sistemos darbui, buvo prarasta galimybė pakreipti modulio „Peregrine“ viršutinėje dalyje įrengtą saulės bateriją į Saulę, kad krautųsi modulyje sumontuota baterija.

Nors inžinieriai rado „improvizuotą“ būdą pakreipti erdvėlaivį reikiama kryptimi ir užtikrinti, kad jis neprarastų galios, bendrovė socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad greičiausiai dėl to paties gedimo erdvėlaivis „netenka kritiškai daug kuro“.

Pirmadienio naktį „Astrobotic“ pranešė, kad kuro liko maždaug 40 valandų, po to „Peregrine“ ims „nekontroliuojamai vartytis“.

„Šiuo metu mūsų tikslas yra pasirūpinti, kad „Peregrine“ atsidurtų kaip galima arčiau Mėnulio paviršiaus, kol neprarado galimybės orientuotis į Saulę ir, atitinkamai, galios“, – paaiškino bendrovė, o stebėtojams beliko spėlioti, ar bus mėginama nusileisti avariniu būdu, jei apie kontroliuojamą nusileidimą negali būti nė kalbos.

Pirmiau bendrovė paskelbė modulyje sumontuotos kameros padarytą nuotrauką, kurioje matyti smarkiai apgadintas išorinis erdvėlaivio sluoksnis, be papildomų paaiškinimų nurodydama, jog tai reiškia, kad susidarė varomosios sistemos anomalija.

„Peregrine“ turėjo pasiekti Mėnulį, po to kelias savaites skrieti jo orbitoje, o vasario 23 d. nusileisti Sinus Viscositatis regione vidutinėje platumoje.

Lig šiol švelniai nusileisti artimiausioje dangiškojoje Žemės kaimynėje pavyko vos kelioms nacionalinėms kosmoso agentūroms: 1966 m. pirmoji tai padarė Sovietų Sąjunga, po jos – Jungtinės Valstijos, kurių astronautai kol kas yra vieninteliai Mėnulyje pabuvoję žmonės.

Nuo 2013 m. sėkmingai nusileido trys Kinijos moduliai, o pernai tai pavyko padaryti ir Indijai.

Posūkis į privatų sektorių

Jungtinės Valstijos kreipiasi į komercinį sektorių, siekdamos paskatinti skrydžių į Mėnulį plėtrą ir gerokai sutaupyti savo įrangą skraidinant pagal komercinių krovinių gabenimo į Mėnulį paslaugų (angl. Commercial Lunar Payload Services, CLPS) programą, tačiau dėl galimos bendrovės „Astrobotic“ nesėkmės ši naujoji strategija gali sulaukti kritikos.

Tačiau NASA administratorius Billas Nelsonas nepraranda vilties ir pasveikino pirmąjį raketos „Vulcan“ skrydį, bendrovei „United Launch Alliance“ tapusį jau 150-ąja sėkmingai įvykdyta raketos paleidimo operacija.

„Skrydžiai į kosmosą – rizikingas nuotykis, o @astrobotic daro pažangą, įgyvendindama programas CLPS ir „Artemis“. @NASA toliau bendradarbiaus su mūsų komerciniais partneriais, kad aprėptume vis didesnius kosmoso plotus“, – socialiniame tinkle „X“ rašė B. Nelsonas.

NASA bendrovei „Astrobotic“ sumokėjo daugiau nei 100 mln. JAV dolerių. Tuo tarpu dar viena rangovė – Hiustone įsikūrusi „Intuitive Machines“ vasarį planuoja paleisti savo modulį, kuris turėtų nusileisti netoli Mėnulio pietų ašigalio.

Kosmoso agentūra tikisi tokių misijų metu ištirti Mėnulio aplinką ir paruošti dirvą savo programai „Artemis“, pagal kurią, besirengiant tolesnėms misijoms į Marsą, dar šį dešimtmetį Mėnulyje vėl turėtų apsilankyti astronautai.

Kartais nesėkmių neišvengsi

Kontroliuojami nusileidimai Mėnulyje – sudėtinga operacija ir maždaug pusė visų bandymų baigiasi nesėkme.

Kadangi Mėnulyje nėra atmosferos ir parašiutų naudoti negalima, erdvėlaivis kelio klastingame paviršiuje turi ieškoti naudodamas vien savo variklius nusileidimui sulėtinti.

Nesėkmę patyrė visos privačios Izraelio ir Japonijos misijos bei naujausias Rusijos kosmoso agentūros bandymas, nors Japonijos kosmoso agentūra planuoja sausio viduryje Mėnulyje nutupdyti praėjusių metų rugsėjį paleistą modulį „SLIM“.

Be NASA užsakymu skraidinamų tyrimų prietaisų, „Peregrine“ gabena margą privačių klientų krovinį, pavyzdžiui, tikrą monetą „Bitcoin“ ir, be kita ko, kremuotus „Žvaigždžių kelio“ autoriaus Gene Roddenberry, legendinio fantasto Arthuro C. Clarko ir šuns palaikus bei DNR.

Didžiausia vietinių Amerikos gyventojų navachų gentis prieštaravo, kad į Mėnulį būtų gabenami žmogaus palaikai, teigdama, kad tokiu būdu būtų išniekinta šventa erdvė. Nors genties atstovams pavyko paskutinę minutę susitikti su Baltųjų rūmų ir NASA atstovais, į jų nuogąstavimus galiausiai buvo numota ranka.