Netikėta linkme pasisukęs eksperimentas atvėrė kelią naujiems atradimams
Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas (VDA TF), bendradarbiaudamas su UAB „Gren Lietuva“ įgyvendino savaitę trukusias kūrybines dirbtuves naujo ir tvaraus produkto „Cinivitro“ tyrimui ir technologinei plėtrai. Užsiėmimus vedė chemikas, dizaineris, juvelyras, vitražistas, tautodailininkas Igoris Skripka. Kūrybinių dirbtuvių metu buvo tiriamos šlako panaudojimo galimybės juvelyrikos bei keramikos srityse. Iš šlako kurtas medžiagų derinys, kuris vėliau gali būti taikomas gaminių paviršiaus apsaugai ir dekorui, taip pat keraminėms masėms.
Projekto veikla ir siekis
Kūrybinės dirbtuvės surengtos pagal VDA vykdomą projektą „Kompetencijos centrų veiklos skatinimas: Vilniaus dailės akademijos antreprenerystės programa“, kurio tikslas didinti VDA žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą. Akademija dirba su 16 naujų produktų ir siekia, kad jie būtų „sukomercinti“ bei patektų į rinką. Esminė sumanymo įgyvendinimo idėja yra kūrybingų dėstytojų ir studentų skatinimas kurti produktus, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju „Cinivitro“. Pagrindinis minėto produkto kūrybinių dirbtuvių veiklos tikslas yra tarpdiscipliniškas žvilgsnis į antrinių produktų ir atliekų perkūrimą siekiant juos panaudoti praktiniam pritaikymui nuo individualios kūrybos iki gamybos stambioje pramonėje.
Produktas „Cinivitro“ – tai iš termofikacinės jėgainės šlakų ir nerūšiuojamų stiklo atliekų sudarytas medžiagų derinys naudojamas paviršių dekoratyvinės ir apsauginės dangos gamybai, kaip emalis metalui ar glazūra keramikai, taip pat ir keraminių masių gamybai. Užsiėmimų metu buvo atlikti praktiniai ir teoriniai eksperimentai, siekiant išsiaiškinti medžiagos gamybos bei aplikacijos esmines savybes, vystyti produkto formuluotę ir tirti jos panaudojimo galimybes juvelyrikos bei keramikos srityse.
Apie pirmąsias produkto tyrimo kūrybines dirbtuves ir atradimus jų metu pasakojo VDA Telšių fakulteto dėstytojas, Dizaino inovacijų centro Telšiuose projektų vadovas doc. Marius Norkus: „VDA Telšių fakulteto metalo meno ir juvelyrikos studijų programos ketvirtakursis, produkto idėjos autorius, Lukas Tomkus kartu su studijų programos vadove, dėstytoja doc. Beata Zdramyte idėją vystė jau senokai, anksčiau bendradarbiaudami su UAB „Gren Lietuva“. Mano manymu, šių kūrybinių dirbtuvių metu tirta medžiaga ir jos gamybos technologija iš tiesų buvo labai įdomi, o rezultatas – puikus, nepaisant proceso metu kilusių iššūkių. Užsiėmimų esmė ir buvo: varijuoti formuluotėmis, gamybos ir aplikacijos procesu, fiksuoti sėkmes ir nesėkmes bei proceso eigą. Kūrybinių dirbtuvių metu taip pat sulaukėme verslo partnerio UAB „Gren Lietuva“ atstovo Andriaus Kasparavičiaus, kuris, skaitydamas pranešimą, mums išsamiau pristatė produkto gamybai naudojamą šlaką“.
Šlako vertė ir eksperimentas, pakeitęs kryptį
Šlakas – kieta, korėto akmens pavidalo medžiaga, kuri susidaro aukštoje temperatūroje deginant nepavojingas atliekas. A. Kasparavičiaus teigimu, šlakas yra patikima bei naudinga antrinė žaliava, kurios panaudojimas sudaro sąlygas kurti naują vertę. „Cinivitro“ tyrėjų komanda nusprendė, jog medžiagos potencialas, be kelių dangos, slypi jos cheminėje sudėtyje. Apdirbus šlaką jį potencialiai galima paversti į emalį ar glazūrą, taip pat įvairias keramines mases.
Projekte dalyvavęs VDA Telšių fakulteto specialistas praktiniam mokymui, tyrėjas Airidas Skublickas akcentavo, jog šių kūrybinių dirbtuvių pagrindinė idėja buvo sukurti emalį, tinkantį juvelyrikai, kadangi didžioji dalys tyrėjų komandos ir veiklos dalyvių specializuojasi juvelyrikos srityje. „Nustebino tai, kad emalį išgauti buvo nepaprastai sunku. o jo aplikacija neplanuotai sudėtinga, tad po tyrimo jau kyla klausimas, ar toks produktas bus paklausus. Bet tai, kad buvo sukurti sėkmingi glazūros ir keramikos masių prototipai – stebina ir džiugina. Per keturias dienas nuo vieno plano mes perėjome prie kito ir esu nepaprastai nustebintas, kad komanda našiai padirbėjo ir gavo puikius pirminius rezultatus. Norėjome išgauti tik emalį, o dabar gavome visą paletę skirtingų glazūrų: skaidrių, matinių, lygių, su faktūra, efektinių ir ne. Išbandėme šlikerį formoms lieti, skirtingomis medžiagomis armuotą keramiką galimai tinkamą interjero ir eksterjero plytelėms, plytoms, čerpėms. Manome, kad mums taip pat pavyko išgauti šamotui identišką masę, atsparią aukštoms temperatūroms, veikiančią kaip šilumą akumuliuojanti medžiaga. Kokia galybė pavykusių ir nepavykusių eksperimentų! Nesunku pastebėti, kad „Cinivitro“ yra potencialus produktas, tad tikiuosi, kad jį vystysime ir toliau. Esu dėkingas VDA Dizaino ir inovacijų centro, Projektų skyriaus ir „Cinivitro“ tyrėjų komandoms už pagalbą rengiant ir planuojant ilgalaikį projektą, bei už šių pirmųjų kūrybinių dirbtuvių, produkto plėtros pirmojo žingsnio, įgyvendinimą“.
Kūrybinių dirbtuvių vadovas Igoris Skripka taipogi džiaugėsi pavykusiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis ir gautais rezultatais: „Medžiaga ir man pačiam buvo nauja. Atvykdamas čia šiek tiek nerimavau, nes nesu anksčiau dirbęs su šlaku ir nelabai įsivaizdavau, kas gausis, tad neslėpsiu – buvo daug neaiškumo, tačiau tikėjau, kad kažkas pavyks, nors, kaip pirmąją kūrybinių dirbtuvių dieną sakiau – rezultatų nebuvimas irgi yra rezultatas“.
I. Skripkos nuomone, metalą ir emalius reiktų padėti kiek į šoną, nes reikalingi papildomi ir intensyvesni medžiagos fiziniai ir cheminiai tyrimai, tačiau, anot jo, juvelyrinės jungtys su keraminiais inkliuzais būtų puikus sprendimo būdas naujiems kūriniams išgauti. „Ši medžiaga labai patiko dėl to, kad jos plėtimosi koeficientas yra labai mažas ir ji puikiai dera su inkliuziniais elementais, tokiais kaip žalvaris, stiklas. Vien meninėje juvelyrikoje išgauto produkto augimas – didžiulis. Kaip minėjo „Gren Lietuva“ atstovas, įmonė jau laukia suvenyrų, tad matau, kad iš kūrybinių dirbtuvių metu puoselėto „Cinivitro“, ypač apjungus keramiką ir juvelyriką, papildomai gausime įdomius dirbinius. Kviečiu kurti, galvoti ir užsidirbti kasdienei duonai, nes pirkėjas jau yra“, – ragino I. Skripka.
Kūrybinių dirbtuvių vadovo pastebėjimu, pasibaigus dirbtuvėms ir susisteminus studentų nuveiktą darbą, matosi šios medžiagos potencialas juvelyrikos, metalurgijos (kaip metalo liejimo formos medžiaga) bei statybų sektoriuje. „Reikia galvoti apie eksperimentų tęsimą. Atlikti seriją bandymų dėl medžiagos toksiškumo, atsparumo klimato sąlygom bei UV spinduliams. Taip pat, jau su turimu šių kūrybinių dirbtuvių įdirbiu būtų galima sukurti meninių darbų kolekciją iš šlakų ir pristatyti Lietuvoje bei užsienyje. Tokiu būdu atkreiptume dėmesį į šiukšlių rūšiavimo bei ekologines problemas, pritrauktume investicijas naujiems produktams kurti“, – akcentavo I. Skripka.
Kūrybinių dirbtuvių uždarymo dieną „Cinivitro“ produkto idėjos autorius L. Tomkus padėkojo visiems, prisidėjusiems prie eksperimento ir prisidėjo prie optimizmo. „Procesą sekiau nuo pat pradžių iki pabaigos. Be abejo, dabartiniai eksperimentai stipriai skiriasi nuo mano pirminio sumanymo, kuomet atradau šlako vertę, tuomet net nežinojau ką darau“, – juokaudamas sakė VDA TF bakalauro studijas baigiantis Lukas.
Geriau sykį pamatyti negu dešimt kartų išgirsti
Kūrybinių dirbtuvių uždarymo dieną Telšiuose apsilankiusi VDA Dizaino inovacijų centro direktorė Audronė Drungilaitė džiaugiasi galėjusi atvykti ir susipažinti su kūrybinėmis dirbtuvėmis bei gautu rezultatu. „Yra 16 projektų, kuriuos bandome komercializuoti. Sunku yra juos perprasti skaitant aprašymus, kol nepatiri ir nesusipažįsti praktiškai. Visuomet esu tos nuomonės, kad žymiai geriau yra vienąkart pamatyti negu dešimt kartų išgirsti, todėl labai svarbu pasisakyti garsiau, kas yra daroma, kokie rezultatai gaunami“, – kalbėjo A. Drungilaitė.
Projektą įgyvendina: tyrėjai Airidas Skublickas, Lukas Tomkus , Metalo meno ir juvelyrikos studijų programos vadovė doc. Beata Zdramytė, Projektų vadovas doc. Marius Norkus.
Įgyvendinamu projektu siekiama didinti VDA žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mąstą, taip pat numatoma diegti antreprenerystės veiklas ir išspręsti šiuos iššūkius: ženkliai sustiprinti VDA antreprenerystės kultūrą, įtraukti tyrėjus į antreprenerystės veiklas, parengti MTEP produktus jiems vystyti ir „komercinti“ bei visuomenei pristatyti tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu.
