Netikėtų architektūrinių formų atradimas miesto erdvėse formuoja naują gyvenimo būdą
Žurnalas STRUCTUM jau ketvirti metai pačius kūrybingiausius talentus suburia kurti, projektuoti ir formuoti Lietuvos miestų ir rajonų įvaizdį vadovaujantis konkurso „Išmanusis miestas“ principais. Tapdami integruoto projekto dalimi, visi „Išmaniojo miesto IV“ dalyviai – viešasis ir privatus sektoriai, aukštųjų mokyklų atstovai – turi bendrą idėją ir siekia įgyvendinti savivaldybių planus atnaujinti miestų gyvenamąją aplinką. Šių metų projektas ypatingas tuo, kad didžiausias dėmesys skiriamas ne tik tradicijos, urbanizacijos ir technologijos darnai, bet ir konkurse dalyvaujančių komandų novatoriškumui, originaliam požiūriui į miestą, kaip į gyvą organizmą. Dalyviai šiais metais – tikri inovatoriai, suvokiantys, kad rajonų ateitis – jauni ir veržlūs jų gyventojai, puikiausiai suvokiantys, kaip pagerinti savo gyvenamąją teritoriją. Tai kryptis, kuria juda pažangūs miestai.
Projekte „Išmanusis miestas IV“ dalyvauja net aštuonių aukštųjų mokyklų (KTU, VGTU, VDA, VTDK, ASU, KU, KVK, VDU) studentai, dėstytojai, Klaipėdos r. mokinių komanda. Beje, šiemet projekte gausu naujų veidų, naujų idėjų. Prisijungė Kėdainių, Lazdijų, Plungės, Tauragės, Kelmės, Radviliškio, Švenčionių r. savivaldybės.
Konkurso partneriai – net septynios savivaldybės, kurių teritorijoms šiuo metu jau rengiami techniniai projektai, vyksta realūs idėjų įgyvendinimo darbai.
Ambicingas, kuriantis jaunimas geba suderinti ne tik pasiruošimą egzaminams, šio projekto rengimą, įprastą studentų patiriamą stresą, bet ir atlieka pažintinius darbus – tyrinėja gautus žemėlapius, planuoja išvykas apžiūrėti pasirinktų teritorijų ir diskutuoja su miesto atstovais apie tai, ko jie norėtų.
Siekis suaktyvinti viešąjį gyvenimą – pramogų erdvių kūrimas
Ypatingo dėmesio šiemet sulaukė Tauragė – net kelios komandos (VGTU, KVK, KTU) prisidės prie šio miesto įvaizdžio formavimo, sporto arenos, hipodromo projektavimo. Šiuo atveju svarbūs politiniai sprendimai: laisvalaikio, pramogų erdvių kūrimas, siekiant suaktyvinti viešąjį gyvenimą kuriant pramogų erdves. Tauragės ateities projektas – sporto arena. Ji turėtų būti naudojama sportinei ir kultūrinei veiklai. Pagrindas galėtų būti pritaikytas įvairioms sporto šakoms (tinkliniui, krepšiniui, tenisui ir kt.). Visi supranta, kad svarbu stiprinti žmonių užimtumą, nes būtent jis yra miesto gyvybingumo rodiklis. KVK studentai tvirtai įsitikinę, kad dizainas ir novatoriškos funkcijos yra raktas į sėkmę, projektuojant sporto areną.
Atnaujintos vaizdingos erdvės praturtins miesto panoramą, taps kultūrinio gyvenimo ašimi, aktyvaus poilsio zonomis. Miestas galės būti aplinkos tvarkymo pavyzdys ne tik miestiečiams, bet ir specialistams. Tauragės r. savivaldybė džiaugiasi galimybe dalyvauti projekte ir mano, kad tai puiki proga miestui suteikti šį tą nauja – ypač jauniems, aktyviems, pilietiškiems miestiečiams, nes didelė laisvalaikio scenarijų įvairovė suteikia galimybę puikiai leisti laisvą laiką niekur neišvažiuojant. Juk viskas, ko reikia, yra čia pat. „Tauragė turi daug įvairių žaliųjų technologijų, bet transportas – didelė problema. Savivaldybė siekia plėtoti dviračių takus ir tikisi, kad studentai pasiūlys dviračių takų plėtros sprendimų. Turime išsikėlę sau tikslą tapti ekologiškiausia savivaldybe Lietuvoje, galbūt net Baltijos šalyse. Tikiuosi, kad studentai atkreips dėmesį į tai ir pasiūlys ekologiškų sprendimų“, – teigia meras S. Mičiulis.
Itin lakoniška, žaisminga ir jaunatviška Klaipėdos r. mokinių komanda projektui pasirinko Kėdainių teritoriją – gražųjį Babėnų šilą. Ryški žavi tendencija, kad studentai ir mokiniai renkasi gimtųjų miestų projektus. To pranašumas – dar didesnis įsitraukimas, noras, motyvacija. Bene pusė Klaipėdos r. mokinių komandos yra kėdainiškiai ir puikiai pažįsta parką.
„Norime, kad Babėnų šilas taptų traukos objektu ne tik rajono gyventojams, bet ir turistams. VDU komanda pasirengusi įrengti poilsio zonas, pažintinius botanikos takelius, dviračių takus. Esame judri bendruomenė, todėl aktyvaus poilsio plėtojimas, skatinimas, ko gero, būtų geriausias sprendimas siekiant atgaivinti šią vietovę ir maksimaliai išnaudoti jos potencialą. Gamtos oazė, aktyvumas ir modernumas – tai esminiai aspektai, turintys atspindėti galutinį projekto rezultatą“, – sako Kėdainių r. meras S. Grinkevičius.
Architektas M. Butvila ypač pabrėžė „mažosios architektūros“ galimybes Babėnų šilo parke ir aplinkinėse teritorijose. Graži vizija jungia galimybę tenkinti visų amžiaus grupių gyventojų lūkesčius, poreikį ir ergonomiškumą, išmaniųjų sprengimų galimybę. Tarkime, parke galėtų atsirasti suoliukų, kurie teiktų progą pasiklausyti garsinių knygų.
Miesto aikštė – atvira erdvė naujoms patirtims
KTU ir VGTU komandos pasiryžo ambicingam iššūkiui – ketina tvarkyti Kelmės ir Radviliškio miesto centrus. Darnios architektų, urbanistų ir dizainerių grupės pakeis ne tik miesto vaizdą, bet ir įvaizdį. Įdomu pastebėti, kad Kelmės miestas išvis neturi centro. Norima vieną iš potencialių aikščių ar skverų paversti nuolatiniu centru. Siekiama sukurti grakščią erdvę, kuri įtrauktų miesto gyventojus ir svečius. „Tikimės konceptualaus miesto centro sutvarkymo projekto. Vizijos, padėsiančios pagerinti esamą situaciją. Norime, kad kiekvienas Kelmės gyventojas ar naujas miesto lankytojas centre jaustųsi jaukiai ir maloniai“, – teigia meras V. Andrulis.
Jauniesiems architektams patikėtas 7 ha plotas miesto centre, apimantis ir senąją istorinę Radviliškio miesto urbanistinę dalį. Meras viliasi, kad centras taps išmaniu, patogiu gyventojams ir patraukliu miesto svečiams, jame atsiras daugiau judesio, bus sutvarkytas ūkininkų turgelio paviljonas. Be viso to, keliamas tikslas, kad Radviliškis neprarastų savo istorinio veido.
Žvilgsnis į naujausias tendencijas – projekto inovatoriai
Komandų gausa išsiskiria KTU, pasirinkęs dvi teritorijas – Tauragės ir Radviliškio. Komandų pranašumas – skirtingoms specialybėms atstovaujantys žmonės, kurie džiaugiasi, kad bus galimybė pasireikšti visiems. Jų laukia iššūkis – nenaudojamą vietą, didžiulę teritoriją, paversti lankytina tauragiškių zona ir turistų traukos centru. KTU komandos nariai, nepaklusdami seniems, nusistovėjusiems architektūros suvokimo formalumams, kurs itin įspūdingus ir neįprastus architektūrinius objektus. Tvarkydamos miesto erdves KTU komandos vadovaujasi atsinaujinančių energijos šaltinių technologijomis ir konceptualiomis idėjomis, kurias galima pritaikyti ne tik „Išmaniojo miesto“ projektui, bet ir visai Lietuvai. Rezultatas bus tikrai puikus, nes į darbo procesą įsitrauks visų sričių būsimi specialistai.
Pozityvūs ateities lūkesčiai
Lazdijų r. savivaldybė džiaugiasi prisijungusi prie projekto „Išmanusis miestas IV“ ir turi nuostabią galimybę modernizuoti Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją bei joje esančius pastatus. Gimnazijos mokiniai turi daug galimybių dalyvauti popamokinėje veikloje, čia nuolat neformalaus ugdymo pamokas veda garsūs Lietuvos menininkai. Gimnazijos modernizavimas atneš naujų galimybių ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir visam miestui. Lazdijų r. savivaldybės meras A. Margelis sako, kad Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją ir joje esančius pastatus keisti jie pasirinko dėl to, nes tikisi modernizuoti ir pritaikyti erdvę šiuolaikiniams mokinių ugdymo poreikiams. Pasak jo, išmaniąją ateitį mieste ir šalyje kurs išmanioji karta. KVK, VTDK, ASU komandos sieks modernizuoti visas mokyklos erdves ir pritaikyti jas neformaliajam ugdymui. „Turime viziją, kad senajame mokyklos pastate bus įkurtos meno erdvės. Jose vyks muzikos, dailės, technologijų ugdymas, naujai atgims vidinis šios mokyklos kiemelis, kuriame galės pailsėti ir įkvėpimo pasisemti menų besimokantys moksleiviai“, – pasakoja meras.
Plungė turi daug gražių kalvotų teritorijų, aplink yra ir nemažai vandens telkinių, kuriuos stengiamasi kaip nors išnaudoti. VGTU komandos urbanistams strategijoje numatyta teritorija, esanti miesto viduryje ir apimanti Palankės tvenkinį bei gretimus skverus. Tai miesto centrinėje istorinėje dalyje esanti erdvė, priglaudusi patrauklų gamtinį objektą, kuris šiuo metu nėra pritaikytas miesto gyventojams efektyviai naudoti. Keliamas tikslas įrengti patrauklias erdves lankytojams, derinant gamtinius elementus su inovatyviomis technologijomis. Čia naudojami kompoziciniai elementai, žadinantys emocijas, tokie kaip spalva, medžiagiškumas, garsai, atspindžiai. „Manau, kad tokie projektai skatina judėti į priekį, parodo, jog Lietuvoje nėra viskas blogai, kad galima pasiekti bet kokių užsibrėžtų tikslų, nesvarbu, kokie nepasiekiami jie iš pradžių atrodo. Lietuva yra puiki šalis, kurioje gyventi tikrai gali būti gera, tik turime išmokti didžiuotis tuo, ką turime, ir siekti, kad ateities kartos gyventų dar gražesnėje bei geresnėje valstybėje. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų norų – turime norėti keistis, tuomet pozityvūs pokyčiai atsispindės ir mūsų miestų pokyčiuose“, – sako A. Klišonis.
Ambicinga VDA komanda imasi projektuoti ne tik sporto kompleksą Tauragėje, bet ir Švenčionių savivaldybės pateiktą teritoriją, skirtą vaistažolių parkui, edukaciniam kompleksui kartu su nauja autobusų stotimi. Šis kraštas garsėja vaistinių žolynų gausa. Numatoma tvarkyti apie 15–20 ha teritoriją, kurioje būtų edukacinis, istorinis, informacinis ir rekreacinis vaistažolių centras su arbatų krautuvėlėmis, arbatinėmis, vietomis, kuriose vyktų vaistažolių auginimo, rinkimo, puoselėjimo edukacinės programos, praktikuojama kvapų terapija, degustavimas. Taip pat pageidaujama rekreacijai pritaikyti upės Kūnos teritoriją, integruoti autobusų stotį. Tai analogų Lietuvoje neturintis projektas. KVK komanda taip pat rūpinasi Švenčionių r. žaliosiomis erdvėmis, kurios pasitiks lankytojus atsinaujinusios, pasikeitusios ir atitiks visų lūkesčius.
Lietuvos rajonų teritorijų atnaujinimas yra puikus pavyzdys, kaip viena teritorija gali didinti ne tik kultūrinį, bet ir ekonominį potencialą bei tapti puikia rinkodaros priemone, didinančia miesto žinomumą ir patrauklumą tiek patiems gyventojams, tiek svečiams.
