Netinkamai naudotų ES paramos lėšų – mažiau, bet rizika lieka
Aukščiausiosios audito institucijos atliktas 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą administruojančios valdymo ir kontrolės sistemos (VKS) efektyvumo ir 1,3 mlrd. Eur išlaidų, 2014 m. deklaruotų Europos Komisijai (EK), auditas rodo, kad klaidų kasmet padaroma mažiau. Tačiau auditoriai atkreipia dėmesį, kad, užbaigiant finansavimo periodą, lieka rizika suklysti.
Vertindami 2014 m. EK deklaruotų išlaidų tinkamumą, statistinės atsitiktinės atrankos metodu auditoriai atrinko ir patikrino 68 mokėjimo prašymus (bendra vertė apie 187,3 mln. Eur) ir 165 pirkimų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Netinkamų finansuoti išlaidų atvejų aptikta mažiau nei ankstesniais metais: tik aštuoniuose iš 68-ių tikrintų prašymų buvo nustatyta finansinių klaidų, kurios sudaro apie 150 tūkst. Eur netinkamų išlaidų. Statistiniais metodais apskaičiavus labiausiai tikėtiną klaidą visose 2014 m. deklaruotuose išlaidose, nustatyta, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma jose galėtų sudaryti iki 0,424 proc. Tai neviršija ES teise nustatyto toleruotino 2 proc. reikšmingumo lygio.
Atsižvelgę į tai, kad VKS atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir veikė efektyviai, o EK deklaruotose išlaidose reikšmingų klaidų nenustatyta, valstybiniai auditoriai pareiškė besąlyginę nuomonę.
2015 m. buvo paskutiniai metai 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos programavimo laikotarpiu, kai buvo teikiama metinė ataskaita. Lietuvos institucijos iki 2017 m. kovo 31 d. EK dar turės pateikti užbaigimo dokumentų rinkinį, kurio viena iš dalių yra ES investicijų audito institucijos funkcijas atliekančios Valstybės kontrolės ruošiama galutinė ataskaita. Joje turi būti pasisakoma dėl viso 2007–2013 m. laikotarpio, kurio metu įgyvendinta daugiau nei 8 tūkst. projektų, o EK iki 2015 m. pabaigos deklaruota per 8 mlrd. Eur. Galutinis šio laikotarpio lėšų likutis – per 300 mln. Eur – bus pervestas tik EK patvirtinus Lietuvos pateiktą užbaigimo dokumentų rinkinį. EK sprendimas priklausys nuo galutinėje ataskaitoje pateiktų išvadų.
„Atsiradus klaidų finišo tiesiojoje, Lietuva gali netekti užsitarnauto EK pasitikėjimo, kad geba užtikrinti pakankamai žemą klaidų lygį administruodama ir panaudodama ES investicijas, o dabartinis laikotarpis yra itin įtemptas, nes vienu metu turi būti vykdomi 2007–2013 m. laikotarpio užbaigimo ir 2014–2020 m. laikotarpio parengiamieji darbai“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Valstybės kontrolė 2016 m. vasarį iš Finansų ministerijos gavo 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos, kurią sudaro 30 institucijų ir kuri administruos apie 7,9 mlrd. Eur, aprašymą ir pradėjo institucijų atitikties jų paskyrimo kriterijams auditą. Šio audito rezultatus taip pat tikrins EK.
