Netoli Miroslavo gyvenantis Marius Jasaitis neigia mitą, kad kaime nėra ką veikti
Žmogus, nuolat besišypsantis, neatsisakantis padėti, kartu – visada dalykiškas ir aktyvus. Tai – Alytaus miesto poliklinikos direktorius, Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys Marius JASAITIS. Kalbamės apie jo politinę karjerą mieste ir nuoširdų rūpestį rajono gyventojų poreikiais.
– Kaip nusprendėte tapti politiku, savivaldybės tarybos nariu? Esate aktyvus ir tarybos veikloje, ir Alytaus rajono savivaldybės renginiuose – ar tai iš pareigos, ar Jums patinka toks aktyvus gyvenimas?
– Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys esu dar tik pirmą kadenciją, nuo 2019 m. rinkimų. Kaip sakoma, Alytaus rajono žmonės mane išrinko, pasitikėjo manimi. Dirbu valdančiojoje daugumoje, esu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
Alytaus rajone gyvenu 12 metų – Miroslavo seniūnijoje. Siekdamas geriau pažinti kaimo žmones, kaimišką vietovę, gana aktyviai įsijungiau į įvairias bendruomeninės veiklas, į pačias bendruomenes, pažįstu tikrai nemažai aktyvių žmonių. Manau, kad tai ir paskatino eiti į politiką, balotiruotis rinkimuose. Man smagu girdėti, kai žmonės sako, kad turim aktyvų tarybos narį, kuris ir seniūnijoje, ir kitur, jeigu reikia, – užtaria, padeda.
Nesu kažin koks ten „užtarėjas“, bet, kiek galiu, tai žmonėms padedu, daugiau gal prisidedu prie įvairių renginių organizavimo, dalyvauju – ypač Miroslavo seniūnijoje – beveik visose šventėse, sporto, bendruomenės, gimnazijos renginiuose. Esu aktyvus Miroslave įkurtos viešosios įstaigos „Šeimos centras“ savanoris. Padedu šeimoms, turinčioms problemų. Šeimoms rengiame įvairias edukacines programas, organizuojame šventes, kartais nustebiname dovanėlėmis. Vežame vaikus į įvairias ekskursijas: prie jūros, į sostinę.
Niekam kaime neatsisakau padėti, kitą kartą ir pavežu žmogų, kur jam reikia, jeigu bėda. Tokių gyvenimiškų situacijų būna neretai, juk ne vien tik sveikinimais ir jubiliejais esame gyvi (juokiasi).
– Priklausote Ekonomikos ir biudžeto komitetui. Kodėl būtent šis komitetas patraukė Jūsų dėmesį?
– Mano supratimu, tai yra vienas iš pagrindinių savivaldos komitetų, kuris formuoja ir kontroliuoja visą rajono gyvenimą, atskirų programų bei projektų vykdymą, paramos srautus. Kiti komitetai irgi svarbūs, bet ten, kur pinigai, turi būti ypač griežta drausmė ir tvarka. Pagrindinis šio komiteto darbas ir yra savivaldybės biudžeto priežiūra, išvadų teikimas, pasiūlymai, diskusijos dėl vienos ar kitos biudžeto eilutės. Džiaugiuosi šiame komitete dirbančiais savo kolegomis, jie yra didelę patirtį turintys žmonės. Kartais ir iš gyventojų, iš bendruomenių patarimų sulaukiam, kyla diskusijos svarbiais klausimais. Man patinka tai, kad rajono savivaldybės vadovai, prieš išleisdami pinigus vienam ar kitam projektui, visada tariasi su seniūnais, kaimų gyventojais, bendruomenėmis. Tik taip galima rasti geriausią sprendimą.
– Akivaizdu, kad Jums įdomu būti rajono savivaldybės tarybos nariu, tai gal jau planuojate ir kitą kadenciją?
– Taip, planuoju ir to neslepiu, nes iš tikrųjų man įdomu stebėti, kaip Alytaus rajonas gražėja, atsiranda naujų infrastruktūrinių objektų. Ir apima savotiškas pasididžiavimas, kad aš taip pat esu prie to prisidėjęs priimant sprendimus, formuojant darbų programą.
Gal pasakysiu taip: žiūriu į visus pokyčius per tą pusę, kurią žinau, kurioje gyvenu – Miroslavo seniūniją. Tikrai, per paskutinius keletą metų seniūnija ženkliai pasikeitė. Džiaugiuosi, kad greitai čia atsiras nauja sveikatos priežiūros įstaiga – moderni ambulatorija. Vaikams yra naujas darželis, veikia labai stipri gimnazija. Ji atnaujinta, išgražėjusi.
Matau, kad aplink Miroslavą kuriasi nemažai jaunų žmonių. Su laiku, tikiuosi, jie taip pat įsilies į bendruomenės gyvenimą. Savivaldybė daug investuoja į infrastruktūrinius objektus, ypač kelius. Neseniai susitikime su Miroslavo gyventojais savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas sakė, jog vien šiemet seniūnijos keliams tvarkyti bus skirta apie 3 mln. eurų. Žinoma, gyventojai nori dar daugiau, kartais sulaukiame ir skundų, kodėl vienas ar kitas kelias dar neasfaltuotas, bet reikia suprasti, kad yra aiškūs kriterijai ir prioritetai, pagal kuriuos daromi konkretūs darbai.
Savivaldybės taryboje mes tikrai atsakingai žiūrime, kur yra racionalu kelią asfaltuoti, o kur kol kas užtenka pažvyruoti, palyginti greideriu. Tikrai nėra galimybės kiekviename kaime turėti po greiderį ir kiekvieną dieną juo keliukus lyginti. Iš kitos pusės žiūrint, galima suprasti ir jaunus žmones, kurie nori asfaltuoto kelio ar kitų patogumų iki pat sodybos. Nori, kad būtų čia ir dabar, tačiau ne visada pagalvoja, jog gyvenimas kaime skiriasi nuo gyvenimo mieste, ir patogumai labai daug kainuoja. Beje, savivaldybė labai geranoriškai atsiliepia į gyventojų iniciatyvas, kai jie patys susiburia ir aiškiai žino, ko nori, yra pasiruošę dengti dalį išlaidų, tuomet savivaldybė tikrai ieško būdų ir galimybių prisidėti prie tokių projektų biudžeto lėšomis, konsultacijomis, kt. Visur tikrai stengiamasi išgirsti gyventojų prašymus ir į juos atsiliepti.
– Daug keliaujate, domitės. Kuo, Jūsų nuomone, Alytaus rajonas skiriasi iš kitų Lietuvos savivaldybių?
– Pirmiausia, žinoma, tai kultūrinių renginių gausa ir jų populiarumu. Aš pats su šeima stengiuosi beveik visuose dalyvauti ir visada grįžtu su geromis emocijomis. Todėl mane stebina ir kartais netgi žeidžia kalbos, neva kaime nėra ką veikti, neįdomu. Nesąmonė! Alytaus rajone netgi būna savaitgalių, kad negali į visus įdomius renginius suspėti, nes jų yra daug ir įvairių. Galime dalyvauti įvairių grupių koncertuose, poezijos vakaruose, dailės parodose, edukacijose. Todėl drąsiai sakau, kad Alytaus rajono kaimuose iš tikrųjų yra labai daug ką veikti. Ir čia dar nepaminėjau atskirų bendruomenių įgyvendinamų projektų, tęstinių veiklų.
– Kokių idėjų, pasiūlymų turėtumėte savo paties seniūnijai – Miroslavui?
– Manau, tikrai pasiteisintų vasaros kinas po atviru dangumi. Vietą tokiam kinui matyčiau Kurnėnų mokyklos teritorijoje. Savivaldybė šiuo metu tvarko populiarųjį Kumečių krioklį, šalia jo kuria poilsio zoną. Galbūt ir čia reikėtų įdomesnių pramogų, paslaugų, pagalvoti, kaip pritraukti daugiau turistų. Aikštelė prie posūkio į Miroslavą, kur anksčiau stovėjo „kareivio galva“, taip pat galėtų tapti savotiška informacine, pramogų erdve. Matau, kiek daug žmonių ten sustoja, nueina prie informacinio stendo. Ši vieta – lyg vartai į Miroslavą, Balkasodį, Seirijus ar Alytų. Darau prielaidą, kad ši aikštelė taip pat yra ir ilgesnės kelionės stotelė, tad ją būtų galima tvarkyti įdomiai ir funkcionaliai.
– Dirbate Alytaus miesto poliklinikos direktoriumi, ar nepavydite rajono Pirminės sveikatos priežiūros centrui naujų mobiliųjų ambulatorijų?
– Mobiliosios ambulatorijos tikrai yra inovatyvaus mąstymo rezultatas, jos nepakeičiamos nuo savivaldybės centro nutolusiose kaimiškose teritorijose, kur gyventojų mažėja, tad visai neracionalu išlaikyti pastatus, darbuotojų etatus. Mobiliosios ambulatorijos netgi skatina žmones pasirūpinti savo sveikata, kai atvažiuoja vos ne į tavo kiemą.
– Jei neklystu, dar priklausote ir Teisininkų draugijai?
– Taip, priklausau Lietuvos teisininkų draugijos Alytaus skyriui. Kaip ir kiekviena bendruomenė, ji jungia šios profesijos bendraminčius. Priklausau šiai draugijai jau daugiau kaip 10 metų. Susirinkę diskutuojame teisės klausimais, rengiame įvairias konferencijas, kviečiame įdomius lektorius, važiuojam į kitus Lietuvos skyrius susipažinti, padiskutuoti, bendrą renginį suorganizuoti. Kiekvienais metais turim tokį vainikuojantį renginį – visos Lietuvos teisininkų draugijos vasaros suvažiavimą.
– Ar lieka laiko laisvalaikio pomėgiams? Kokie jie?
– Mano laisvalaikis yra kartu su šeima, dalis jo susijusi su mano, kaip tarybos nario veikla. Šeima palaiko mane, visi kartu vykstame į renginius. Stengiamės nuvažiuoti, kur dar nesame buvę, kažką naujo pamatyti. Savo žavioms dukroms noriu parodyti pavyzdį, kad nereikia sėdėti namie, geriau judėti, pažinti gyvenimą, plėsti pasaulėžiūrą. Be aktyvaus laisvalaikio, mėgstu skaityti motyvacines knygas, domiuosi sportu, ne paskutinėje vietoje dar yra kinologija.
– Ačiū už pokalbį!
