Netradicinė pamoka Dusetų bibliotekoje
Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje vyko neįprasta pamoka, kurią K. Būgos gimnazijos penktokams vedė lietuvių kalbos mokytoja Dainora Biliūnaitė. Ji pristatė renginio viešnias – vertėją Indrę Dalią Klimkaitę ir menininkę Viliją Visockienę, kurios papasakojo apie neseniai išleistos šveicarų autoriaus Peterio Bichselio knygelės „Vaikiškos istorijos“ atsiradimą.
Vertėja Indrė kalbėjosi su vaikais apie tai, kodėl taip įdomu kurti, rašyti. Iš mūsų krašto kilęs garsus kalbininkas K. Būga, kurio vardu pavadinta gimnazija ir biblioteka, rinko ir užrašinėjo žodžius lietuvių kalbos žodynui. Jame iš viso yra 500 000 žodžių, o moksleiviai savo kasdienėje kalboje vartoja tik 5000. O juk kalbą galime naudoti ne tik tam, kad išsakytume savo poreikius ar jausmus, bet ir tam, kad fantazuotume, kurtume meną, kitokį pasaulį, kitokią realybę. Pasaulyje yra daugybė kalbų ir daugybė geros literatūros. Kadangi mes mokame ne visas tas kalbas, reikalingi vertėjai, kurie geriausius literatūros kūrinius perteikia mūsų gimtąja kalba.
Toliau vertėja pristatė knygelės autorių Peterį Bichselį, gyvenantį Šveicarijoje, ir jo knygelę, kuri, kaip teisingai atspėjo mokiniai, skirta ne vien vaikams, o veikiau tiems, kurie savo viduje, savo dvasioje yra vaikiški, tai yra, mėgsta smalsauti, klausinėti, svajoti.
Dailininkė Vilija atsinešė pluoštelį piešinių, kurie buvo panaudoti knygelei iliustruoti. Iš viso per maždaug 3 mėnesius buvo nupiešta daugiau nei 500 piešinukų. Jie buvo atlikti tušu, vietoj metalinės plunksnos naudojant nendrės stiebelį. Vaikai klausinėjo, kaip galima tiek daug nupaišyti, iš kur semtis įkvėpimo.
Pamokoje dalyvavę vaikai pasidalino į dvi grupes ir pabandė būti rašytojais bei dailininkais. Vieni moksleiviai labai susikaupę kūrė savo pasakojimus rašytojo P. Bichselio stiliumi, keisdami žodžių prasmę, kiti bandė pagal skaitytas istorijas sukurti iliustracijas, vaizduojančias knygos personažus ar įvykius. Tiek vieniems, tiek kitiems įgyvendinti savo sumanymus sekėsi tikrai šauniai, fantazijos ir išradingumo jiems nepritrūko!
Pamokos pabaigoje viešnios paragino vaikus nenustoti svajoti ir kurti – kas žino, gal ir jie taps didžiais menininkais.
