Nevėžio krantinė Panevėžyje – bendruomenės veiklų ir verslo aplinkos plėtrai
Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą viešosios infrastruktūros plėtotės ir atnaujinimo projektui, kurį įgyvendinus Panevėžio mieste išaugs Nevėžio upės pakrantės rekreacinis ir ekonominis potencialas. Per Aukštaitijos sostinę tekančio Nevėžio krantinės taps patrauklios verslui, padidins gyventojų susisiekimo galimybes, pagerins jų gyvenamąją aplinką ir laisvalaikio kokybę.
Per miestus tekančių upių krantinės gali būti patraukli vieta verslui kurtis ir vystytis bei visuomenei naudotis. Vis dėlto verslo kūrimo ir vystymo, gyventojų susisiekimo ir kitų veiklų potencialas, kurį turi per Panevėžį tekančio Nevėžio krantinės, yra neišnaudotas.
Įgyvendinus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos inicijuotą projektą „Nevėžio upės ir pakrančių sutvarkymas (atkarpa nuo Stoties g. tilto iki Nemuno g. tilto)“, upės krantinėse bus sukurta infrastruktūra verslui plėstis, bendruomenės veikloms vykdyti, aktyviam laisvalaikio praleidimui bei susisiekimui netaršiu transportu.
Nevėžio pakrantėse bus rekonstruojami esami pėsčiųjų-dviračių takai ir įrengiami nauji, bus įrengta krantinė, pritaikyta valčių nuleidimui į upę, sutvarkyta prie krantinės esančios aikštelės danga, taip pat bus įrengta lauko gimnastikos aikštelė (pritaikyta ir neįgaliesiems), šunų vedžiojimo aikštelė, takų apšvietimo tinklai, poilsio vietos, suoliukai, šiukšlių dėžės, dviračių stovai.
Įgyvendinus projektą Panevėžio miesto centrinė teritorija taps modernesnė ir patrauklesnė miesto gyventojams, turistams ir verslininkams, čia atsiras naujų vietų turiningam ir kokybiškam laisvalaikiui, padaugės paskatų naujo verslo kūrimuisi, pagerės estetinis miesto vaizdas.
Projekto įgyvendinimui skirta bemaž 613 tūkst. eurų, iš kurių daugiau nei 563 tūkst. eurų – Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos.
Projektas įgyvendinamas pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Šiai priemonei finansuoti iš viso skirta iki 150,7 mln. eurų, iš kurių bemaž 138,5 mln. eurų – ES fondų lėšos.
