Nijolės paveikslai – meilė Ignalinai
Birželio 7 dieną Utenos kraštotyros muziejuje atidaryta ignalinietės Nijolės Trinkūnienės tapybos darbų paroda „Ignalinos krašto spalvos“. Pavasarį uteniškiams pristačiusi įspūdingą margučių kolekciją, dailininkė buvo pakviesta atvežti ir savo paveikslus. Kaip sakė muziejininkė Rolanda Gudynienė, kūrybinės ir gamtos galios juose pasireiškia ryškiai ir su aukštaitišką prigimtį atskleidžiančia stebinančia grožio jėga. Paveiksluose jautriai perteikti gimtojo krašto peizažai, pavasario ir vasaros žydėjimo spalvos, šiltas žvilgsnis į ežerų vandenyje atsispindinčius tolius.
„Myliu Ignaliną. Čia gera gyventi ir kurti. Šis kraštas nepaprastai gražus ir turi gerą aurą. Man kiekvienas paveikslas – lyg atskira istorija. Tai mano vasaros, gražiausi išgyvenimai, prisiminimai, malonios patirtys ir puikūs žmonės…“,- pristatydama jau 9-ąją personalinę tapybos parodą kalbėjo autorė. Jaunystėje daug sportavusi, baigusi geografijos ir fizinio lavinimo specialybę, ilgainiui ji sugrįžo ten, kur visada buvo širdis – prie dailės. Jau 20 metų Nijolė vadovauja Ignalinos kultūros ir sporto Dailės studijai. Savo žinias perduoda vaikams, o jie mokytoją džiugina savo laimėjimais įvairiuose konkursuose. Pati dailininkė taip pat dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse tapybos parodose, pleneruose, vykdo gražius projektus, puoselėja senųjų amatų tradicijas.
Kaip sakė autorė, paprastai ji parodas rengia rudenį, kai po vasaros kūrybinio periodo prisikaupia daugiau darbų. Šįkart viskas vyko labai spontaniškai, paroda tiesiog gimė iš jau anksčiau tapytų ir pačių naujausių, dar dažais kvepiančių, drobių. Parodoje eksponuojami 26 paveikslai. Vienuose jų atpažįstamos Ignalinos rajono vietos: Ilgio, Gavio, Dringio ežerai, Vėžupis ties Padysniu, Gaveikėnų malūno tvenkinys, Jonalaukis, Naujojo Daugėliškio bažnyčia, kelias į savo mokyklą ir kt. Kituose – ryškiaspalviai taip mylimų aguonų žiedai, grožiu varvančios alyvos, geltonumu plyštanti pienių pieva, rugiagėlėmis išmarginti plaukiantys javų laukai… Ir dar tie mieli, jaukūs, labai tapybiški natiurmortai.
Paroda grožėjosi, dailininkę sveikino ir daug šiltų žodžių jai išsakė Utenos krašto menininkės Alvyra Žemaitienė, Donata Prušinskaitė, Jolita Levčenkienė, keletas meną mėgstančių uteniškių. Džiaugsmu kartu dalijosi Nijolės draugės ir bičiulės, teta Virginija. Muziejininkė Rolanda Gudynienė dailininkei dėkojo už gražią šventę, puikią nuotaiką ir dovanojo dvi drobes naujiems paveikslams. Džiaugsmu švytinti autorė iš visų žmonių ir linkėjimų sėmėsi tą gerąją energiją, kuri, kaip pati sakė, dailininkui labai reikalinga. Nuoširdūs žodžiai, gerumas ir net nubraukta ašara – tai malonūs gerumo ženklai, kurie augina sparnus, teikia energijos naujiems kūrybiniams ieškojimams.
