Norime būti saugūs baseine – elkimės atsakingai

Šaltuoju metų laiku vis dažniau prisimename uždaras vandens pramogas. 2012 m. atliktas vartotojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras“ atskleidė, kad net 32 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius dvejus metus naudojosi baseinų paslaugomis. Vieniems baseinas – pramoga, kitiems – būtinybė. Tačiau pirmiausiai lankytojai čia turi jaustis saugūs dėl savo sveikatos. Grėsmė sveikatai neturi kilti nei dėl įrangos, nei dėl vandens kokybės baseine ar duše.

Dezinfekcija turi būti tinkama

Kokios grėsmės sveikatai gali tykoti baseino vandenyje? Vilniaus visuomenės sveikatos centras vykdydamas baseinų visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimus ir organizuodamas baseinų bei juose įrengtų dušų vandens tyrimus, neretai nustato mikrobiologinę vandens taršą. Aptinkama šių mikroorganizmų: auksinio stafilokoko, koliforminių bakterijų, legionella bakterijų, žaliamielės pseudomonos, žarninių lazdelių.

Auksinis stafilokokas, koliforminės bakterijos, žarninės lazdelės į baseinų vandenį patenka nuo lankytojų. Žaliamielė pseudomona baseinų vandenyje aptinkama, kai netinkamai valoma ir dezinfekuojama baseinų vandens filtracijos sistema, o legionella bakterijos atsiranda, kai palaikoma per žema karšto vandens temperatūra.

Šiems mikroorganizmams sunaikinti dažniausiai baseinų vandens dezinfekcijai pasirenkamas chloras. Visgi nustatoma, kad ne visada baseinai dezinfekuojami tinkamai. Pavojų lankytojų sveikatai gali kelti tiek per mažas, tiek per didelis vandens dezinfekcijai naudojamo liekamojo chloro kiekis. Per didelė chloro koncentracija gali pakenkti kvėpavimo takams (įkvėpus), sukelti kitas neigiamas reakcijas – akių, nosies, gerklės gleivinių bei odos dirginimą, perštėjimą, paraudimą. Tuo tarpu per mažas chloro kiekis gali neužtikrinti pakankamos dezinfekcijos ir kyla grėsmė sveikatai dėl mikrobiologinės taršos (koliforminių bakterijų ir t.t.). 2014 m. per maža chloro koncentracija nustatyta 7 proc. patikrinimų metu, per didelis chloro kiekis nustatytas taip pat 7 proc. patikrinimų metu.

Pažeidėjai baudžiami

Kad baseinų paslaugos būtų saugios, pirmiausia atsakingi paslaugų teikėjai. Šių paslaugų priežiūrą vykdančio Vilniaus visuomenės sveikatos centro tikslas – kad paslaugų teikėjai tinkamai įgyvendintų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, o lankytojai baseinuose jaustųsi saugūs. Baseinai yra tikrinami kasmet pagal planą bei gavus lankytojų skundų. Apie visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ir jų įgyvendinimą paslaugų teikėjai yra informuojami, konsultuojami tiek organizuojamuose renginiuose, tiek patikrinimų metu, išsami informacija teikiama ir įstaigos interneto svetainėje.

Visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimas su baseinų paslaugų teikėjais duoda teigiamų rezultatų – mikrobiologinė vandens tarša Vilniaus baseinuose jau kelerius metus iš eilės mažėja – 2012 m. mikrobiologinė tarša nustatyta 30 proc. tikrintų baseinų, 2014 m. – 8 proc.

2014 metais iš viso atlikti 43 patikrinimai 13-oje baseinų, visuomenės sveikatos saugos reikalavimų pažeidimai nustatyti 23 patikrinimų metu. Už juos skirtos baudos ir nurodyta trūkumus pašalinti.

Laikydamiesi taisyklių laimime visi

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis mikroorganizmų, baseinų vandenyje atsiranda dėl pačių vartotojų elgesio. Mikrobiologinė tarša, nustatyta baseino vandenyje, rodo, kad baseino lankytojai nesilaiko švaros taisyklių.

Viena iš svarbiausių taisyklių – prieš lipant į baseiną būtina nusiprausti po dušu. Dušas padeda pašalinti nuo kūno visus nešvarumus – kosmetikos likučius, prakaitą ir t.t.

Lankytojams turėtų būti gerai žinoma, kad efektyviausia yra praustis nuogiems uždaruose dušuose, o baseinų patalpose įrengti atviri dušai yra skirti chloro likučiams, atsiradusiems ant kūno pasinaudojus baseinu, pašalinti ar atsivėsinti po pirties, tačiau higienine prasme jie neatstoja dušų, kur galima nuprausti nuogą kūną. Baseinų prižiūrėtojai turėtų aktyviau prašyti lankytojų praustis dušuose, o to nepadariusiems – drausti maudytis baseine.

Dar vienas rodiklis, kuris parodo, kad lankytojai, ne visada paiso naudojimosi baseinu taisyklių, – chloformo kiekis vandenyje. Ši cheminė medžiaga (junginys) susidaro chlorui reaguojant su kitomis cheminėmis medžiagomis (kūno kremais, losjonais, kvepalais ir kt.). Chloroformo buvimas vandenyje sukelia ypač aštrų ir nemalonų kvapą aplinkoje, labai dirgina kvėpavimo takus bei gleivines.

Prieš lipant į baseiną, visada reikėtų apsilankyti ir tualete. Einant į tualetą ar persirengimo kambarius būtina avėti šlepetes, kad iš šių patalpų į baseinų vandenį neatneštume mikroorganizmų (fekalinių bakterijų, papilomos virusų ar net grybelių).

Šios taisyklės, atrodo, paprastos, tačiau, jeigu jų laikytųsi visi, būtų galima išvengti daugelio problemų ir nereikėtų nuogąstauti dėl savo sveikatos saugos lankantis baseinuose. Be to, jei vanduo būtų švaresnis, jam dezinfekuoti reikėtų mažiau chloro, todėl maudymasis taptų daug malonesnis.