Norintiems natūralių produktų – mobilieji turgeliai tiesiai iš kaimo

Šiandien didžiuosiuose miestuose  jau nieko nestebina kiekvieną savaitę natūraliais kaimiškais maisto produktais prekiaujantys mobilieji turgeliai, nors dar prieš dešimtmetį sunku buvo ir įsivaizduoti, kad tai įmanoma. Tiesioginis ūkininko kontaktas su vartotoju buvo nepasiekiamas ir vykdavo nebent nelegaliai, kai kaimas miestiečiams atveždavo pieno ar bulvių ir bemat pasišalindavo, kol niekas nepamatė.

2008 m. pieno ūkį ištiko gili krizė, reikėjo ieškoti išeičių, kaip įvairinti prekybą. Žemės ūkio rūmuose pamažu rutuliojosi idėja, kad reikia įvairinti prekybos formas. Pirmiausia Žemės ūkio ministerija parėmė ŽŪR įgyvendinamą projektą „Lietuvos ūkininkų produkcijos propagavimas mugėse“. Kaip prisimena dabartinis kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, su šiuo projektu buvo apkeliauta visa Lietuva, aplankyti visi rajonai, aiškintasi, kodėl ūkininkai neparduoda savo produkcijos tiesiogiai vartotojui. Aiškėjo, kad tradiciniuose turguose ūkininkams vietos nebuvo, jos buvo pernelyg brangios, o prekybos centrai su žemdirbiais visiškai nesiskaitydavo, įkurti mažas parduotuvėles buvo labai sudėtinga, tad reikėjo galvoti apie naują prekybos formą. „Pasitelkdami Vakarų Europos šalių patirtį, sukūrėme vadinamųjų mobiliųjų turgelių modelį, kai ūkininkai atvažiuoja į tam tikrą vietą, prekiauja kelias valandas ir važiuoja kitur. Vietos bendruomenė aiškiai žino turgelio darbo tvarkaraštį ir gali ateiti apsipirkti tam tikru nustatytu laiku. Pirmieji turgeliai šaukliai buvo išbandyti 2008 m. gruodį prieš pat Kalėdas Vilniuje, prie Žemės ūkio ministerijos. Jie buvo nepaprastai populiarūs, pamatėme, kad žmonės yra išsiilgę natūralių produktų, tiesiog stovi eilėse, kad galėtų jų nusipirkti, – prisimena Mindaugas. – 2009 m. sausį tokia prekyba jau buvo pradėta ir Vilniaus Lazdynų mikrorajone“. Kaip pasakoja M. Maciulevičius, idėjos įgyvendintojams svarbus  buvo ir įvairus asortimentas, kad atėjęs žmogus visko galėtų nusipirkti vienoje vietoje – pieno , mėsos, duonos, produktų, medaus, daržovių, vaisių, aliejaus.

Į klausimą, kas buvo sunkiausiai pradėti tokią prekybą, Mindaugas atsako, jog sunkiausiai buvo prikalbinti pirmuosius ūkininkus, kad jie ryžtųsi imtis tokios prekybos, nes prigąsdinti įvairių draudimų, jie netikėjo, kad prekiauti bus leidžiama. Direktorius prisimena, kad prieš pradedant prekybą, buvo labai rūpestingai atlikti namų darbai, bendradarbiauta su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kad būtų sukurti kiek lengvesni reikalavimai būtent tokia prekybai, kartu išlaikant tinkamą maisto saugą ir kokybę. Dirbta kartu ir su Valstybine mokesčių inspekcija, ir su savivaldybėmis bei seniūnijomis, parenkant labiausiai žmonėms apsipirkti tinkamas prekybos vietas. „Visi dirbome labai geranoriškai sutelkę jėgas, turėdami aiškią idėją, aiškų tikslą, kurio norime pasiekti. Mus visapusiškai palaikė Žemės ūkio ministerija“, – pasakoja Mindaugas. Kai ūkininkai pamatė, kaip viskas sėkmingai vyksta, greitai susibūrė ir daugiau grupelių, turgeliai pradėjo veikti ir Kaune, ne tik Vilniuje. Ratui įsibėgėjus, reikėjo kam nors imtis koordinuoti visą šią veiklą. Tam 2009 m. balandžio 27 d. buvo įkurtas kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“. Šiandien kooperatyvas turi 12 narių ir yra sudaręs bene 350 sutarčių su ūkininkais ir mažomis įmonėlėmis, prekiaujančiais 25 turgeliuose Vilniuje, 15 – Kaune ir 2 – Šiauliuose, nuo 2011 m. bendradarbiaujama su prekybos tinklu Maxima, kur yra įkurti skyreliai „Linkėjimai iš kaimo“. „Lietuviško ūkio kokybės“ tinkle dirba ir ekologinių, ir išskirtinės kokybės produktų gamintojai, taip pat turintieji tautinio paveldo sertifikatus.

„Mums labai svarbi savikontrolė, todėl sudarydami sutartis su ūkininkais, įgauname teisę juos aplankyti, pasižiūrėti, ar tikrai produkcija gaminama ūkyje, ar viskas legalu ir teisėta. Kaip ir visus kitus ūkio subjektus, mus, žinoma, tikrina ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir kitos institucijos. Turime savo prekės ženklą – trispalvį obuoliuką, kad būtume atskiriami ir atpažįstami. Labai branginame savo ženklą, kad su juo būtų pardavinėjami tik aukščiausios kokybės produktai. Kai tik pradėjome prekiauti, buvo labai įsigalėjusi tradicija visas, kad ir prasčiausias, prekes įvardyti kaip lietuviškas. Turėjome įdėti daug pastangų, kad atkurtume gero lietuviško produkto vardą“, – patirtimi dalijasi Mindaugas.

Kooperatyvas planuoja mobiliųjų turgelių tinklą plėtoti ir toliau, bendradarbiauti su savivaldybių, seniūnijų bendruomenėmis, ir ten, kur poreikis yra, ar tai būtų rajono centras, ar mažas miestelis, lankytis su mobiliaisiais turgeliais, aprūpinant kokybiška natūralia lietuviška produkcija visus to pageidaujančius. Taip prekiaujant gamintojas labai priartėja prie vartotojo, o kaimas prie miesto, auginame savo kraštą tarpusavyje bendraudami ir bendradarbiaudami.