Norite patirti ekonominę ir ekologinę naudą? Rūšiuokite!

Iš perdirbtų atliekų gaminamos pakuotės, maišeliai, netgi žinomų prekės ženklų drabužiai – vis labiau populiarėjanti tendencija visame pasaulyje. Nuo to stengiamės neatsilikti ir mes ir namuose susidarančias stiklo, popieriaus ar plastiko atliekas rūšiuoti su dar didesniu užsidegimu. Kaip bebūtų, vis dar yra tų, kurie į rūšiavimą moja ranka, o perdirbti tinkamas atliekas šalina kur papuola ir ignoruoja rūšiavimo svarbą.

„Blogiausia, kuomet gyventojai sąmoningai ignoruoja konteinerių ženklinimą ir komunalines atliekas meta į stiklo, plastiko ar popieriaus atliekoms skirtus konteinerius. Todėl labai svarbu ne tik sudaryti patogias sąlygas gyventojams atsikratyti turimomis atliekomis, bet ir paaiškinti, kaip reikėtų teisingai su jomis tvarkytis, rūšiuoti bei akcentuoti gaunamą naudą – tiek ekologinę, tiek ekonominę“, – sakė ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Urbonas.

Veiksmingiausia grandis – pirminis rūšiavimas

Aplinkos ministerijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad pernai, lyginant su 2015 m., rūšiuojančių gyventojų padaugėjo: visas atliekas rūšiuoja 43 proc. (padidėjo nuo 40 proc.), dalį atliekų – 38 proc. (padidėjo nuo 32 proc.). Pasak Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, perdirbamų atliekų kiekiais dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris sudaro 40–50 proc. visų komunalinių atliekų konteineriuose šalinamų atliekų. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia maždaug 30 proc. 

„Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano projekte iškelti tikslai yra susiję su atliekų perdirbimu, o viena veiksmingiausių priemonių, norint šiuos pajėgumus didinti, – efektyvus pirminis rūšiavimas. Tai ne tik padeda sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius, bet ir tokiu būdu išgaunama kokybiška žaliava, tinkama antriniam panaudojimui, perdirbimui. Lyginant su kitomis ES šalimis atliekų perdirbimo kontekste, esame vidutioniokai ir net tris kartus daugiau atliekų vis dar šaliname sąvartynuose“, – teigė D. Krinickas.

Jo teigimu, tam įtakos turi ir visuomenėje vis dar gajus mitas, jog atliekų tvarkytojai išrūšiuotas atliekas vis tiek supila į vieną automobilį, todėl neva patiems rūšiuoti neapsimoka.  

„Tai tik klaidinantis vizualus suvokimas, kadangi moderniose šiukšliavežėse yra įrengtos atskiros sekcijos stiklo, popieriaus ir plastiko atliekoms išskirstyti, o šios yra vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo liniją, kur vyksta antrinis perrūšiavimas ir taip didinamas pirminio rūšiavimo efektyvumas“, – aiškino D. Krinickas, pridurdamas, jog viena pagrindinių atliekų rūšiavimo skatinimo priemonių – tinkamas visuomenės informavimas ir reikiamos infrastruktūros sukūrimas, t. y. gyventojų aprūpinimas antrinių žaliavų rūšiavimo priemonėmis.

Padės teisingiau rūšiuoti

Jam antrino ir S. Urbonas, sakydamas, jog nemaža dalis gyventojų vis dar ignoruoja rūšiavimo naudą, todėl ant „Ecoservice“ grupės įmonių aptarnaujamų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių jau atsirado papildomi lipdukai. Jie nurodo, kokių atliekų negalima mesti į vieną ar kitą konteinerį ir tokiu būdu padeda gyventojams rūšiuoti teisingiau.

„Antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, taip vadinamų varpelių, tinklui tuose miestuose, kur dirba mūsų grupės įmonės, priklauso beveik 5 tūkst. antrinių žaliavų surinkimo konteinerių. Į šį skaičių įeina 1509 plastiko, 1597 popieriaus ir 1481 stiklo konteinerių. Tinklo infrastruktūrą vystome atsižvelgdami į gyventojų poreikius, patogumą. Reikia pastebėti, jog visuomenės švietimas aplinkosaugos temomis, atliekų tvarkymo įpročių skiepijimas yra ilgalaikis procesas, todėl imamės ir papildomų priemonių. Tikimės, jog šie lipdukai padės išrūšiuoti atliekas tinkamai“, – teigė S. Urbonas.

Praktiniai patarimai rūšiuojantiems arba norintiems pradėti:

• pasidomėkite apie atliekų tvarkymo bendrovių teikiamas paslaugas ir atliekų išvežimą Jūsų gyvenamojoje vietoje;
• perdirbti tinkamas atliekas rūšiuokite tiesiog namuose, atskirdami jas nuo komunalinių atliekų;
• iš pakuočių pašalinkite maisto ar gėrimų likučius;
• nekaupkite išrūšiuotų atliekų ir išneškite jas kaip įmanoma dažniau. Rūšiavimui skirtus konteinerius greta gyvenamųjų namų galima lengvai identifikuoti pagal spalvas: geltoni – plastikui, mėlyni – popieriui, žali – stiklui, taip pat jie žymimi papildomais lipdukais, aiškiai nurodančiais, kokias atliekas galima mesti;
• jei yra galimybė, pakuotes ir kitas atliekas stenkitės pritaikyti buityje ir panaudoti pakartotinai, pavyzdžiui, laikraščius, žurnalus galima panaudoti kaip pakavimo medžiagą, stikliniai indai ar skardinės gali tapti gėlių vazonais, daiktų laikymo reikmenimis ir kt.
• kaip teisingai rūšiuoti atliekas ir kur yra artimiausi antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, galite sužinoti atsisiuntę mobiliąją programėlę „Eco App“. Tai padaryti galite čia: http://ecoservice.lt/mobilioji-aplikacija/.