Nors neturi nei dūmų detektoriaus, nei gesintuvo, gyventojai mano, kad jų būstas tvarkingas ir saugus

Šių metų birželį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą dėl gaisrinės saugos gyvenamajame būste. Jo metu buvo apklausti 1002 18-75 metų šalies gyventojai, iš jų 29 proc. gyvenantys kaime. 22 proc. apklaustųjų teigė, jog gaisrų prevencinės akcijos gyventojams skatina juos pasirūpinti gaisrine sauga ir savo gyvenamajame būste.

Vidutines ir didesnes pajamas gaunančius respondentus rūpintis gaisrine sauga namuose dažniau skatina socialinė reklama per televiziją. Vyrus ir mažesnių rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojus dažniau tai daryti verčia informacijos pateikimas visuomenei apie gaisrų priežastis ir padarinius. Griežtesnės baudos už gaisrinės saugos pažeidimus didesnį poveikį turi vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems didmiesčių ir rajonų centrų gyventojams. Reklama socialiniuose tinkluose – jauniausiems (18-25 m.) respondentams.

26 proc. apklaustųjų yra apdraudę savo turtą nuo gaisro. Dažniau turtą draudžia 26 metų ir vyresni žmonės bei kaimo vietovių gyventojai. 19 proc. norėtų kažkaip apsaugoti savo būstą, tačiau neturi nei laiko, nei pinigų. 18 proc. mano, kad nereikia jokių papildomų būsto saugumo priemonių, 17 proc. nežino, ko imtis, 14 proc. planuoja tai padaryti ateityje. Tik 8 proc. apklaustųjų turi namuose gesintuvą ir tik 5 proc. yra įsirengę autonominius dūmų detektorius ar gaisro signalizaciją.

Gyventojai teigė, jog labiausiai gaisrine sauga gyvenamajame būste juos skatina rūpintis gaisrų prevencinės akcijos, socialinė reklama per televiziją, informacijos pateikimas visuomenei apie gaisrų priežastis ir padarinius, griežtesnės baudos už gaisrinės saugos pažeidimus, reklama socialiniuose tinkluose, asmeninė patirtis susidūrus su gaisro pavojumi, bukletai, atmintinės ir plakatai gaisrų prevencijos klausimais, suaugusiųjų ir vaikų mokymai, kaip apsisaugoti nuo gaisrų. Tačiau net 44 proc. apklaustųjų  pažymėjo, kad to daryti jų jokios priemonės neskatina.

Apklausa parodė, kad net 73 proc. gyventojų išvis nesidomi gaisrine sauga. 10 proc. apklaustųjų konsultacijos prašo skambindami pagalbos telefonu 112, 20 proc. ieško informacijos internete (5 proc. iš jų apsilanko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėje www.vpgt.lt). Į artimiausią priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą kreipiasi ar informacijos socialiniuose tinkluose ieško po 4 proc. apklaustųjų. Bendruoju departamento konsultacijos telefonu (85) 271 6880 skambina tik 1 proc. jų.

Informaciją apie tai, kaip apsisaugoti nuo gaisro ir kitų nelaimių gyventojai dažniausiai sužino iš televizijos. Tą tvirtino net 60 proc. apklaustųjų, daugiausia moterys ir mažesnių miestų gyventojai. 39 proc. kaip informacijos šaltinį nurodė interneto portalus (18-35 metų ir turintys aukščiausią išsilavinimą respondentai), 17 proc. – radiją (mažesnių miestų gyventojai), 15 proc. – socialinius tinklus (jauniausi tyrimo dalyviai), 13 proc. – draugus ir pažįstamus, 11 proc. – vietinius laikraščius.

Nors dauguma apklaustųjų neturi nei dūmų detektoriaus, nei gesintuvo, pusė tyrimo dalyvių mano, kad jų būstas tvarkingas ir saugus. Net ketvirtadalis respondentų teigė nežinantys, kur ir kodėl jų būste galėtų kilti gaisras. Kad gyvenamosiose patalpose yra rūkoma, prisipažino 18 proc., kad jų namuose netvarkinga elektros instaliacija, teigė 6 proc., kad neišgali įsigyti dūmų detektoriaus – taip pat 6 proc., kad nežino, kaip elgtis gaisro atveju – 5 proc., kad netvarkinga kietojo kuro krosnis ar dūmtraukis – 4 proc., kad nežino, kam yra reikalingas dūmų detektorius – 2 proc. apklaustųjų. Beje, 1 proc. gyventojų teigė, jog dūmų detektorius jiems jau išgelbėjo gyvybę.