Numatytos naujos ugdymo kryptys: daugiau laiko mokymuisi tyrinėjant, teoriją siejant su praktika

Bendrojo ugdymo programos labiau susietos su gyvenimo praktika, mokykla suteikia šiuolaikiniam žmogui svarbių kompetencijų: komunikavimo, socialinių-pilietinių, kultūrinių, kūrybiškumo ir kitų. Šie siekiai apibrėžti švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patvirtintame Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše ir bus taikomi rengiant naujas bendrojo ugdymo programas bei įgyvendinant jau esamas.

„Daug metų kalbame apie tai, kad mokyklose reikia daugiau praktinio, pažintinio ugdymo, tačiau realybėje tai nepakankamai atsispindi. Todėl atnaujinant ugdymo programas pagrindiniu kriterijumi taps turinio prasmingumas ir aktualumas šių dienų iššūkiams. Šiuolaikinė visuomenė, darbo rinka iš jaunų žmonių tikisi kūrybiško mąstymo, inovatyvumo, atsakingumo. Tai turi suteikti kiekviena mokykla. Mokiniams turi būti sudarytos galimybės tyrinėti, spręsti problemas ir praktiškai veikti, pritaikant skirtingų sričių žinias ir gebėjimus“, – sako ministrė Audronė Pitrėnienė.

Numatoma skatinti tiriamąjį, kūrybinį mokymąsi, susiejantį teoriją ir praktiką su realiu gyvenimu. Keičiasi ir mokinio pasiekimų vertinimas: daugiau dėmesio kreipiama ne momentiniam, o formuojamajam vertinimui, kuris skatintų mokinio norą mokytis ir padėtų kelti savo mokymosi tikslus.

„Pažymiai turi ne bausti, o padėti vaikui išmokti. Laikas pripažinti ir neformaliojo švietimo pasiekimus, įvairią socialinę mokinių veiklą. Dabar diskutuojame apie esmines egzaminų sistemos permainas, kad būtų vertinamos ne tik mokinių akademinės žinios, bet ir kiti pasiekimai: meno, sporto, socialinės veiklos“, – sako ministrė.

Patvirtintas dokumentas numato lankstesnį ugdymą tiek instituciniu, tiek personaliniu lygiu. Mokyklos bus skatinamos bendradarbiauti su kitomis švietimo, mokslo, kultūros įstaigomis bei įmonėmis: pamokos gali vykti įvairiose aplinkose. Ugdymas turėtų tapti labiau personalizuotas, interaktyvus, grindžiamas sąveikos ir dialogo kultūra.

„Mokinys neturi bijoti klausti, nes tik taip mokomasi. Šiandien dažnai girdžiu, kad, deja, bijoma. Mokykla turi visokeriopai skatinti vaiko smalsumą ir padėti jam pasiekti pačių geriausių rezultatų“, – sako ministrė.

Apraše numatytas aktyvesnis tėvų dalyvavimas mokyklos gyvenime: tiek susipažįstant su vaiko pasiekimais, tiek nustatant vaiko mokymosi tikslus, tolesnio mokymosi krypties pasirinkimą.

Dokumento nuostatos bus įgyvendinamos atnaujinant bendrąsias programas, tobulinant mokytojų kompetencijas, inicijuojant sistemingą ir tikslingą kvalifikacijos tobulinimą, atnaujinant ir rengiant naujas pedagogų rengimo programas, užtikrinant modernios mokymo aplinkos kūrimą.

Aprašas įsigalios 2016 metų rugsėjo 1 dieną.

Dokumentas skelbiamas Švietimo ir mokslo ministerijos interneto tinklalapyje: http://www.smm.lt