Nuo karo pabėgusios ukrainietės Alytaus rajone sodina gėles

Alytaus rajono savivaldybėje jau apsigyveno per 110 Ukrainos karo pabėgėlių. Daugiausia tai – moterys ir vaikai. Dalis jų jau rado darbą, leidžia vaikus į vietos mokyklas. 

Netoli Punios miestelio esančiame Algimanto Žemaičio gėlių ūkyje radome dirbančias ukrainietes Oksaną Kopytsko, Mariną Litoshenko ir Olhą Kravets.

„Vasario 24 dieną pabudome pasikeitusiame pasaulyje. Mano vyras nuvežė mus iki pasienio, atsisveikindamas apkabino ir palinkėjo sėkmės. Prie Rumunijos sienos sutikome geruosius Alytaus rajono Punios seniūnijos  žmones, kurie mus parsivežė ir apgyvendino “, – sako Oksana.

Klausėme, kodėl moterys pasirinko prieglobsčio ieškoti ne didesniuose miestuose, kaip dauguma pabėgėlių, o gyvenimą Alytaus rajone?

„Mūsų abiejų vyrai yra dirbę Alytuje, esame čia buvę, truputį pažįstamos vietos, todėl ir norėjome apsistoti būtent čia“, – kalbėjo ukrainietės.

Vos tik atvykusios į Punios seniūniją, jos kreipėsi į seniūną Gintautą Laukaitį, sakydamos, kad nori dirbti ir nebijo bet kokio darbo. Taip, padedant seniūnui G. Laukaičiui, jos įsidarbino Algimanto Žemaičio gėlių ūkyje, o jų vaikai mokosi Punios pagrindinėje mokykloje 2-oje, 4-oje ir 5-oje klasėse. Paklausus,  ar šis darbas joms nesunkus, moterys nusijuokė.

„Mes gyvenime nesame dirbusios jokio fizinio darbo, mūsų visų darbai buvo kabinetiniai, aš buvau parduotuvės savininkė. Ją, karui prasidėjus, okupantai apiplėšė ir subombardavo. Kita moteris dirbo manikiūrininke, trečioji –  juvelyrė. Bet mes visos suprantame, ką reiškia darbas ir kaip sunkiai yra uždirbami pinigai“, – kalbėjo nuo karo pabėgusios ukrainietės.

Moterys sako, kad  žiniasklaidoje rodomi vaizdai – tai tik maža dalis to, kas vyksta Ukrainoje. 

„Mes esame iš Černihovo miesto, kur dar neseniai švietė saulė, mokyklose aidėjo skambučiai ir vaikų balsai. O dabar ten krinta bombos ir aidi sužeistųjų dejonės. Ten, kur mes gyvenome, namai liko be langų, o rusų kariai laiptinėse  kūrena laužus. Visame mieste nėra elektros, dujų, šildymo. Žūsta mūsų kariai ir civiliai, kenčia vaikai. Černihove likę draugai praneša mums visas naujienas apie padėtį mieste, šiuo metus gyventojai masiškai evakuojami,  kariai ruošiasi dideliam pasipriešinimui prieš Rusijos atakas. Mūsų vyrai kariauja už Ukrainos ir mūsų visų laisvę“, – su ašaromis akyse pasakojo ukrainietės, sakydamos, kad pasiilgo gimtųjų laukų kvapo.

„Labai ilgimės savo namų, kai tik bus galimybė ir Ukraina laimės karą prieš Rusiją, mes grįšime“, – sakė kol kas gėles Lietuvoje sodinančios moterys.

Jos tikisi, kad Ukrainoje vėl švies saulė ir žydės gėlės kaip anksčiau, o Alytaus rajonui ir  visiems gyventojams  dėkoja už pagalbą.

„Dėkojame už begalinį jūsų visų gerumą, dėkojame už visokeriopą Lietuvos paramą ukrainiečiams, kenčiantiems nuo karo, medikams ir kariams savanoriams, kurie aukoja savo gyvybes. Ačiū jums!” – sakė Oksana, Marina ir Olha.