Nuo rugsėjo – stiprios, į šiuolaikinius rinkos poreikius orientuotos profesinės mokyklos
Šiemet mokinius visuose Lietuvos regionuose pakvies sustiprėjusios profesinės mokyklos – iki naujų mokslo metų bus pertvarkyta 16 profesinio mokymo įstaigų. Dalis mažesniųjų taps didesnių ir geriau aprūpintų įstaigų padaliniais, bus telkiami ištekliai ketvirtajai pramonės revoliucijai („Pramonei 4.0“) reikalingas programas įgyvendinančiose įstaigose, stiprinamos regioninės profesinės mokyklos.
Tai padės užtikrinti geresnę praktinio rengimo kokybę ir prieinamumą visiems norintiesiems įgyti profesiją, lanksčiau reaguoti į darbo rinkos pokyčius. Pertvarkymo planui šiandien pritarė Vyriausybė.
„Su darbdaviais, savivaldos bei profesinių mokyklų atstovais tardamiesi dėl profesinio mokymo įstaigų stiprinimo, ypač atsižvelgėme į nacionalinius ir regioninius rodiklius: sparčiai kintančius ūkio raidos ir darbo rinkos poreikius, demografinius pokyčius. Lietuvoje kuriantis investuotojams, augant pramonei, labai svarbu turėti stiprius, konkurencingus profesinio rengimo centrus, gebančius ruošti specialistus ir „Pramonei 4.0“, ir sveikatos bei socialinės gerovės sritims, kuriose jaučiamas didelis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Kad profesinis mokymas dar labiau atlieptų darbo rinkos poreikius, skatinsime plėstis dalininkų ratui, įtraukiant darbdavių asocijuotas struktūras ir savivaldybes.
Mažėjant mokinių skaičiui, didėjant atotrūkiui tarp didžiausių ir mažiausių profesinio mokymo įstaigų, nusprendėme pirmiausiai sutelkti jų išteklius, o tada kryptingai investuoti – tam numatyta net 110 mln. eurų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Pasak viceministrės, profesinės mokyklos, susiduriančios su mažėjančiais mokinių srautais, taps didesnių profesinio mokymo įstaigų padaliniais ir taip galės išsaugoti savo veiklos tęstinumą, mokiniams suteikti galimybę naudotis geresne praktinio mokymo infrastruktūra, regionuose išlaikyti profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę.
Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius ir Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys Paulius Čepas atkreipia dėmesį, jog tokia praktika taikoma visoje Europoje.
„Asociacija profesinio mokymo kokybės ir optimizavimo klausimus analizuoja ne vieną dešimtmetį. Matyti tendencijos, kad įstaigos yra stambinamos ir tikslingai orientuojami jų resursai, aiškiai formuluojami veiklos ir kokybės kriterijai. Lietuvoje pastebime tikrai didelį atotrūkį tarp didžiųjų profesinio mokymo centrų ir mokyklų, kurios yra mažesnės mokinių skaičiumi ir ne taip gerai aprūpintos praktinio mokymo įranga. Norint mažinti šį atotrūkį Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, reikia stiprinti profesinį mokymą iš esmės, kad jis atitiktų vienodą standartą“, – sako P. Čepas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas teigia, kad toks profesinio mokymo įstaigų atnaujinimas galėtų tapti viena iš priemonių, padėsiančių sukurti labiau rinkos poreikius ir darbdavių lūkesčius atitinkantį tvarų profesinio mokymo modelį.
„Pirma, norime, kad darbuotojai būtų ruošiami šiuolaikinėse mokymo bazėse, sektoriniuose centruose, atliepiant darbo rinkos poreikius, ir įgytų „Pramonei 4.0“ reikiamas kompetencijas. Antra, kad profesinio mokymo įstaigose dirbtų kompetentingi profesijų mokytojai ir kiti specialistai. Trečia, kad darbdaviai taip pat tiesiogiai dalyvautų rengiant specialistus ir prisiimtų atsakomybę dėl jų įgyjamos kvalifikacijos“, – sako G. Kvietkauskas.
Profesinio mokymo įstaigų jungimas ypač padės sustiprinti inžinerijos ir technologijų pramonės krypčių programas, nes šių sričių specialistų poreikis darbo rinkoje yra ryškus, o specialistų parengiama nepakankamai net ir didžiuosiuose miestuose.
Vilniaus mieste, siekiant sustiprinti inžinerinės pramonės ir IT sričių darbuotojų rengimą, Vilniaus technologijų mokymo centras bus jungiamas su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru. Stiprinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją į darbo rinką, prie profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ bus jungiamas Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centras.
Kauno mieste ir rajone, stiprinant inžinerinės pramonės bei gamybos ir statybos sričių profesinį mokymą, į vieną centrą bus jungiamas Kauno technikos profesinio mokymo centras, Vilkijos žemės ūkio mokykla ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras. Siekiant sumažinti programų dubliavimą, prie Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro bus jungiama Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla.
Klaipėdos apskrityje, norint sustiprinti šio regiono profesines mokyklas, efektyviai panaudoti mokymo bazes ir sumažinti tų pačių programų dubliavimą skirtingose įstaigose, prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro bus jungiama Kretingos technologijos ir verslo mokykla, o prie Klaipėdos technologijų mokomo centro – Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla.
Šiaulių mieste ir rajone bei Panevėžio mieste esančios profesinio mokymo įstaigos bus jungiamos į stiprius centrus, tikslingai investuojant į infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius. Atsižvelgta į tai, kad šiuose regionuose prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas, o profesinio mokymo įstaigos konkuruoja dėl tų pačių mokinių ir dalis praktinio mokymo bazių dubliuojasi.
Alytaus regione profesinio mokymo paslaugos bus stiprinamos prie Alytaus profesinio rengimo centro prijungiant Varėnos technologijos ir verslo mokyklą. Kaip ir visais kitais mokyklų jungimo atvejais, Varėnoje profesinis mokymas ir toliau vyks, tačiau bus labiau atsižvelgiama į rajono darbo rinkos poreikius.
