Nuo sausio keičiasi elektros, gamtinių dujų tarifai, įsigalioja nauji socialinių išmokų dydžiai

Prasidedant 2025-iesiems, šalyje vidutiniškai 4 proc. brangsta visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ elektros tarifai, taip pat didėja sąskaitos gamtinių dujų daugiausiai suvartojantiems gyventojams.

Dar gruodį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė naujųjų metų pirmojo pusmečio elektros ir dujų tarifus buitiniams vartotojams, kurie galioja nuo sausio 1 iki birželio 30 d.

Nors tarifai dažniausiai perskaičiuojami du kartus per metus, Seimas praėjusią vasarą reguliuotojui leido tai daryti kartą per ketvirtį, priklausomai nuo energijos išteklių kainos rinkoje.

Vidutiniškai apie 70 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį suvartojantiems gyventojams mėnesinės sąskaitos nuo sausio brangsta maždaug puse euro per mėnesį.

Šie vienos laiko zonos „standartinį“ planą turintys gyventojai, nuo 2024-ųjų liepos 1 d. mokėję 19,7 centų už kilovatvalandę (kWh) elektros (su PVM), nuo sausio mokės 4 proc. daugiau – 20,5 centų už kWh.

Dviejų laiko zonų planą turintys gyventojai per mėnesį suvartoja vidutiniškai 34 kWh elektros, jų sąskaitos brangsta virš 20 centų.

Šios zonos „standartinio“ plano dieninė dedamoji sudarys 23,3 centus už kWh arba 3,6 proc. daugiau nei dabar (nuo liepos – 22,5 centus). Plano naktinės dedamosios kaina sieks 13,9 centų už kWh ir bus 4,5 proc. didesnė (dabar – 13,3 centų).

Pristatydamas naujuosius tarifus VERT vadovas Renatas Pocius teigė, kad visuomeninis tiekimas brangsta prognozuojant didesnę „Ignitis“ elektros įsigijimo kainą rinkoje.

Visuomeninė kaina aktuali trečiojo liberalizavimo etape esantiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ar nusprendė likti prie visuomeninio tiekimo. Šie gyventojai per metus suvartoja iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros.

Nors naujoji valdančioji dauguma bei energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ketina leisti į visuomeninį tiekimą sugrįžti smulkiems ir pažeidžiamiems vartotojams, kol kas planuojama, kad visuomeninės tiekimo kainos nebegalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šiuo metu trečiajam etapui priklauso apie 400 tūkst. vartotojų.

Tiesa, kaip sakė R. Pocius, nepriklausomų tiekėjų kainoms pokyčiai įtakos neturės, nes jiems yra taikomas atskiras reguliavimas.

Auga dalis sąskaitų už gamtines dujas

Didinant pastovųjį tarifą, kartu beveik 6 proc. mažėja gamtinių dujų sąskaitos pirmajai vartotojų grupei. Jai priklauso gyventojai, buityje dujų sunaudojantys mažiausiai: iki 300 kubinių metrų dujų per metus, dažniausiai šildydamiesi valgį.

Šiems vartotojams abonentinis mokestis didinamas nuo 0,56 iki 0,99 euro per mėnesį, tačiau kaina už kubinį metrą gamtinių dujų mažėja nuo 1,05 iki 0,99 euro.

Kaip sakė VERT pirmininkas, nauja kainodara siekiama objektyvesnių kainų, nes pastoviojoje dalyje nėra įskaičiuoti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) valdomos infrastruktūros kaštai.

„Tokios kainodaros pokytis yra tas, kad šiai dienai turime apie 45 tūkst. gamtinių dujų vartotojų pirmoje grupėje, kurie apskritai nevartoja gamtinių dujų, nors yra prisijungę prie gamtinių dujų tinklų. (…) Numatoma 25 proc. skirstymo kaštų įvertinti į pastovią kainos dalį, kas leistų (…) solidariai prisidėti prie šito mokesčio“, – pristatydamas pokyčius teigė VERT vadovas.

Tuo metu antrai ir trečiai grupei priklausančių gamtinių dujų vartotojų sąskaitos šiek tiek brangsta.

Antrajai grupei priklauso tie gyventojai, kurie dujomis šildosi namus ir jų sunaudoja daugiau nei 300 kubinių metrų, trečiajai – per metus suvartojantys daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų dujų.

Antrajai grupei priklausantiems vartotojams kintamoji dujų kainos dalis, prognozuojant gamtinių dujų kainos augimą pasaulinėse rinkose, didės 17 proc. nuo 0,59 iki 0,69 euro už kubinį metrą dujų.

Trečiajai grupei priklausantys gyventojai, kurie suvartoja daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų dujų per metus, taip pat mokės daugiau – kintamas tarifas kyla nuo 0,55 iki 0,65 euro už kubinį metrą dujų (didėja virš 18 proc.)

Antros ir trečios grupės vartotojai toliau mokės 3,99 euro pastovų tarifą.

2025 m. dėl didėjančių akcizų brangs degalai, alkoholio bei tabako produktai

Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji akcizai alkoholiui, tabako produktams bei degalams. Dėl šių pakeitimų 1 litras benzino gali pabrangti apie 0,06 euro, dyzelino – apie 0,13 euro, tuo metu pusė litro alaus – apie 0,05 euro, toks pats kiekis stipriųjų gėrimų – apie 0,69 euro. Institucija skaičiuoja, kad 20 vnt. cigarečių galimai brangs 0,26 euro, o kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai – 0,24 euro už 20 vnt.

„Pažymime, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys akcizų alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams pakeitimai apims dvi dedamąsias – bazinį didinimą, siekiant užtikrinti nemažėjančią akcizų pajamų dalį bendroje biudžeto pajamų struktūroje, ir papildomą akcizų didinimą Valstybės gynybos fondo įstatymo nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti“, – Eltai pateiktame komentare rašo Finansų ministerija.

„Atkreipiame dėmesį, kad nuo kitų metų akcizai didės ir energiniams produktams, dalis papildomų pajamų iš šio didinimo taip pat bus skirta krašto apsaugos sistemai finansuoti“, – paminima atsakyme.

Finansų ministerija praneša, kad 2025 m. akcizai etilo alkoholiui augs 12,6 proc., tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams – 11,1 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – maždaug apie 16,3 proc., alui – 16 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas akcizų augimas 24,8 proc.

„0,5 litro alaus kitais metais dėl akcizų pakeitimų galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,05 euro, toks pat kiekis vyno daugiau nei 8,5 proc. stiprumo – apie 0,21 euro, o 0,5 litro stipriųjų gėrimų – apie 0,69 euro“, – skaičiuoja ministerija.

Tuo metu, anot institucijos, cigarečių akcizas augs maždaug apie 8,6 proc., cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – 12,5 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – 152 proc.

„Skaičiuojama, jog dėl mokestinių veiksnių cigaretės kitąmet galėtų pabrangti vidutiniškai 0,26 euro už 20 vnt., cigarai ir cigarilės – 0,36 euro už 20 g, rūkomasis tabakas – 0,26 euro už 20 g, kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai – 0,24 euro už 20 vnt. Elektroninių cigarečių skysčio kaina galėtų padidėti apie 0,92 euro už 2 ml skysčio“, – komentuoja institucija.

Finansų ministerija pabrėžia, kad kuras brangs dėl įvedamos CO2 dedamosios, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Tuo metu, institucijos vertinimu, suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.

„Skaičiuojama, jog 1 litras benzino kitais metais dėl mokestinių veiksnių galėtų pabrangti apie 0,06 euro, 1 litras dyzelino – apie 0,13 euro, toks pat kiekis žymėto dyzelino žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – apie 0,03 euro, o suskystintų automobilių dujų – apie 0,04 euro“, – komentuoja Finansų ministerija.

Seimas pavasario sesijos metu priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūlyta įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Šiuo įstatymu numatyta, kad gynybos poreikiams bus padidinamas pelno mokesčio tarifas, bei numatyta pakelti akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.

Įsigalioja nauji socialinių išmokų dydžiai

Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji minimalios mėnesinės algos (MMA), senatvės pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžiai.

Minimali mėnesinė alga – 1038 eurai, „į rankas“ – 777 eurai

Nuo 2025 m. pradžios MMA didėja iki 1038 eurų, t. y. 12 proc. nuo buvusių 924 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 6,35 euro vietoje praeitais metais nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 euro, arba taip pat apie 12 proc.

Šie pokyčiai lemia, kad MMA uždirbančio žmogaus pajamos „į rankas“ auga 68,97 euro ir sieks 777,39 eurus. Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) šiemet liks toks pat kaip 2024 m. – 747 eurai.

Vidutinė senatvės pensija – 673 eurai

Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug 73 eurais – nuo 600 eurų iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą augs 81 euru iki sieks 821 eurą. Bendroji pensijos dalis bendroji pensijos dalis visiems esamiems pensininkams bus padidinta apie 10 proc., o individualioji – 1,4 proc.

Nuo trečiadienio įsigaliojus pakeitimams, vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc.  

Ūgtels ir našlių pensijos bazinis dydis bei vienišo asmens išmokos – nuo trečiadienio jos sieks 42,29 euro.

Didėja ir baziniai socialinių išmokų dydžiai

Vyriausybė pirmadienį patvirtino rodiklius, nuo kurių priklausys 2025 metais mokamos socialinės išmokos.

Bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis augs 15 eurų ir kitąmet sieks 70 eurų, šalpos pensijų bazės (ŠPB) kils 51 euru ir sudarys 248 eurus, tikslinių kompensacijų bazė (TKB) didės 43 eurais iki 208 euro, o valstybės remiamos pajamos (VRP) – 45 eurais iki 221 euro.

Priėmus sprendimus dėl rodiklių didinimo, pakils ir nuo jų priklausančių išmokų dydžiai. Pavyzdžiui, vaiko pinigai padidės 26 eurais – iki 122,5 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančiomis šeimoms skiriama vaiko išmoka paaugs beveik 42 eurais – iki 194,6 eurų.

Parama mokinio reikmėms įsigyti išaugs 30 eurų – iki 140 eurų, laidojimo pašalpa didės 120 eurų ir sieks 560 eurų.

Tam 2025 m. valstybės biudžete numatyta 424,55 mln. eurų papildomų lėšų.