Nuo Veprių iki Santjago de Compostelos

Vis dažnesni ir ilgesni saulės spinduliai skelbia pavasario pradžią – patį tinkamiausią metą artėjančių atostogų planavimui. Penktadienio pavakare susirinkę Veprių krašto (Ukmergės r.) žmonės pažintiniam ir turizmo sezono pradžiai paminėti skirtam vakarui pasidžiaugė ne tik vietinių kraštiečių bei tolimesnių Lietuvos kertelių gyventojų gausiai lankomu religiniu fenomenu – Veprių Kalvarijomis, bet ir išgirdo šiuo metu vieno iš populiariausių pasaulio turistų ir piligrimų traukos centro – Šv. Jokūbo Kelio ir jo tikslo – Santiago de Compostelos miesto (Ispanijoje) pristatymą.

Pirmoje vakaro dalyje Jurgita Kardauskienė priminė visiems susirinkusiems, kas ir kur buvo Kalvarijų kelio pradžia, kokiu būdu visų taip pamėgtos Kalvarijos atsirado Vepriuose. Juk šiame, prie Šventosios upės ir Veprių ežero krantų prigludusiame miestelyje, švenčiamos Didžiosios Kalvarijos, kaip ir Vilniuje bei Žemaičių Kalvarijoje. Veprių Kalvarijų Kelias, 5,5 kilometrus vingiuojantis per išskirtiniu grožiu pasižyminčias Veprių krašto apylinkes, buvo sukurtas Vilniaus Kalvarijų pavyzdžiu ir yra sudarytas iš 35 stočių: koplytėlių, geležinių bei medinių vartų. Pirmą kartą jis buvo apeitas 1846 metais. Kiekvienais metais Veprių Kalvarijas aplanko šimtai Lietuvos gyventojų: maldininkų, kraštiečių ir šiaip turistų.

Jurgitos pristatymą papildė ir vaizdais iliustravo Antano Šimatonio sukurtas trumpas dokumentinis filmas apie Veprių Kalvarijas.

Būtent Veprių Kalvarijos yra jungiamoji grandis siejanti Veprių miestelį su Galicijos sostine – Santjago de Compostelos miestu: piligrimų, pavieniui ar būreliais traukiančių Šventojo Jokūbo keliu, tikslu. Šio miesto širdyje – Santjago katedroje ilsisi Apaštalo Jokūbo relikvijos. Jeigu Kalvarijos yra „mažoji piligrimystė“, tai kelias į tris krikščioniškojo pasaulio šventoves: Jeruzalę, Romą ir Santjago de Compostela, – „didžioji arba tikroji piligrimystė“. Šv. Jokūbo Kelią kraštiečiams pristatė šiuo metu Santjage gyvenanti buvusi vepriškė Vaida Urbonaitė. Ji ne tik atskleidė mažai pažįstamo Galicijos krašto istoriją, Šventojo Jokūbo kelio užgimimą, Jokūbo kulto išsivystymą, bet ir paaiškino šio socialinio, kultūrinio, ekonominio ir religinio fenomeno svorį ir svarbą. Su Galicijos Gidų Asociacija bendradarbiaujanti Vaida visus pakvietė organizuoti piligrimines keliones Šv. Jokūbo Keliu, 1985 metais Europos Tarybos paskelbtu „pirmuoju Europos kultūros keliu“, o 1993 metais USNESCO įtrauktu į pasaulio kultūros paveldo sąrašą, aplankyti „pasaulio kraštą“, pasigardžiuoti Galicijos jūros gėrybėmis ir vynais, pasigėrėti šio krašto istoriniu, kultūriniu ir dvasiniu paveldu.