Nusilenkta Stasiui Šilingui
Šakių rajone paminėtos valstybės tarybos pirmininko, teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininko, 1938 metų Konstitucijos sudarytojo, Sibiro kalėjimų kankinio Stasio Šilingo (1885–1962) 135-osios gimimo metinės. Iš pradžių Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios šventoriuje nusilenkta kraštiečiui prie Šilingų šeimos kapo, o Šakių viešojoje bibliotekoje plačiau sužinota apie šio didžio kraštiečio šeimą, jo visuomeninę veiklą, kančias, patirtas Sibiro kalėjimuose.
Nusilenkė prie kapo
S. Šilingo 135-ųjų gimimo metinių minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. Po šv. Mišių stabtelėta prie Šilingų šeimos kapavietės bažnyčios šventoriuje. Čia pagarbą kraštiečiui, kuris yra buvęs ir Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas, atidavė Lietuvos šaulių sąjungos nariai, ilguviečiai, rajono vadovai ir svečiai. Prie S. Šilingo kapo padėta gėlių, uždegtos žvakelės, sugiedotas Lietuvos himnas.
„Šiandien savo jėgą turime atiduoti tam, kam esame pašaukti – Tėvynei, Lietuvai, jos kūrimui ir stiprinimui. Ir himno žodžiai sako, kad iš praeities mums reikia semtis stiprybės ir kloti kelius ateičiai – šviesai ir tiesai“, – kalbėjo Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis.
Paruošė Šaulių sąjungos įstatymą
Vėliau minėjimo dalyviai vyko į Šakių viešąją biblioteką, į konferenciją. Joje prof. habil. dr. Arimantas Dumčius priminė, kad S. Šilingas, gimęs 1885 m. lapkričio 11 d. Vilniuje, iš savo tėvų paveldėjo barono titulą ir gavo puikų išsilavinimą, tačiau visa jo jaunystė prabėgo aktyviai dalyvaujant revoliuciniuose judėjimuose ir net Maskvos barikadose kovojant prieš caro priespaudą, redaguojant „Aušrinę“, leidžiant lietuvių rašytojų almanachą „Pirmasis baras“, bendradarbiaujant „Lietuvos žiniose“.
1918 metais S. Šilingas tampa Lietuvos Valstybės tarybos nariu ir prezidiumo vicepirmininku, 1921 metais – vienas Lietuvai pagražinti draugijos steigėjų.
Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius renginio dalyviams pasakojo, kad S. Šilingas Lietuvos šaulių sąjungos nariu tapo 1922 metais. O nuo 1923 metų prisijungė ir prie Šaulių sąjungos Centro valdybos narių gretų. Po metų jis tapo šios valdybos pirmininku ir paruošė Šaulių sąjungos įstatymą ir statutą. Šias pareigas ėjo iki 1925 metų, o 1931 metais buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu.
Parengė Konstituciją
Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė Irena Haase apie S. Šilingą kalbėjo kaip vieną Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pagrindų kūrėjų.
„Visgi didžiausius S. Šilingo darbus, drįsčiau teigti, sąlygojo tai, kad jis turėjo garbingą, visuomenei bei valstybei svarbų teisininko išsilavinimą“, – kalbėjo Seimo narė.
Matydamas grėsmę Lietuvos valstybei, S. Šilingas su kitais bendraminčiais dalyvavo 1926 metų perversme ir po jo buvo paskirtas Teisingumo ministru. Nuo 1928 metų, būdamas Valstybės Tarybos pirmininku, jis parengė teisinį santvarkos, spaudos įstatymus ir 1938 metų Lietuvos konstituciją.
„Kadangi 1938 metų Konstitucija valstybėje buvo jau antroji, ji neretai būdavo lyginama su pirmąja, priimta 1928 metais. Pabrėžtina, kad savo dvasia 1938 metų Konstitucija nuo savo pirmtakės skyrėsi lyg diena nuo nakties“, – konferencijoje kalbėjo I. Haase.
Šio pagrindinio Valstybės akto galiojimas buvo atkurtas ir mūsų dienomis, tuomet, kai 1990 metais buvo paskelbtas Kovo 11-osios aktas.
Sąsajos su Ilguvos kraštu
Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė pristatė visą Šilingų šeimą, pasakojo apie S. Šilingo sąsajas su Ilguvos kraštu, kai 1938 metais atsisakė valstybinės tarnybos ir pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos, jis su žmona ir devyniomis dukterimis atsikraustė į Misiūnus (Paežerėlių valsč.), nes čia dar 1925 metais buvo nusipirkęs Ilguvos dvaro Misiūnų palivarko trobesius ir žemės sklypą šalia Nemuno. Žmona Emilija Bytautaitė buvo kilusi iš senos žemaičių bajorų šeimos. 1912–1933 metais Šilingų šeimoje gimė devynios dukros. Šilingų namas tapo vienas gražiausių pastatų visame valsčiuje bei savotiškas kultūros židinys. Čia dažnai lankydavosi iškilūs Lietuvos inteligentai: rašytojai Balys Sruoga, Ignas Šeinius, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Vincas Krėvė-Mickevičius, dailininkai Antanas Žmuidzinavičius, Paulius Galaunė ir daug kitų.
„Šilingas mėgdavo savo dukras nusivesti prie ąžuolo Ilgio. Savo namuose turėjo kelis muzikos instrumentus – pianiną, violončelę, smuiką, būgnelį – jais muzikuodavo visa šeima. Visos dukros studijavo Kaune, siekė išsilavinimo, išskyrus Audronę, kuri eidama devintuosius metus mirė, palaidota Ilguvoje“, – šeimos istorijos detalėmis dalinosi O. Rakauskienė.
Skaudi patirtis Sibire
Šilingų šeima 1941 metų birželį neišvengė tremties. Pasak A. Dumčiaus, tų metų birželio 9 dieną Šakių apskrities KGB operatyvinis įgaliotinis Bulikovas priėmė sprendimą suimti S. Šilingą, kaip buvusį teisingumo ministrą ir „buožę“. Iš Misiūnų ūkio taip pat paėmė žmoną Emiliją ir dukrą Ramintą. Kitų dukrų nerado, nes jos mokėsi Kaune ir Vilniuje.
„Pilviškių geležinkelio stotyje Šilingą atskyrė nuo šeimos visam laikui, nes daugiau su šeima nesusitiko. Žmona mirė Altajaus krašte 1943 metais, dukra Raminta – po metų. Sergančią ją globojo Kristina Grincevičiūtė. Prieš pat mirtį Raminta yra sakiusi: Kai grįšit į Ilguvą, nueikit į kapus prie to Ilgio ąžuolo ir pagalvokit, kad ir aš čia“, – pasakojo A. Dumčius.
S. Šilingui 1954 metų vasarą leista grįžti į Lietuvą, tačiau po keliolikos dienų jis vėl buvo suimtas ir ištremtas į Ukrainą. Į Lietuvą sugrįžo 1961 metais, apsigyveno Kelmėje ir mirė 1962 m. lapkričio 13 d., būdamas 77-erių. Palaidotas Kelmės kapinėse, čia 1991 metais buvo perlaidoti žmonos Emilijos ir dukros Ramintos palaikai, parvežti iš Sibiro.
Atgulė Ilguvoje
Iš Sibiro lagerio S. Šilingas dukroms rašė, kad amžinojo poilsio norėtų atgulti ant aukšto Nemuno kranto, Ilguvoje. Ir 1999 m. rugpjūčio 26 d., gerbdamos tėvelio valią, dukros įvykdė prašymą ir perlaidojo jo, mamos ir sesers Ramintos palaikus Ilguvos kapinėse.
Konferencijos metu nuskambėjo gausios S. Šilingo šeimos atžalų, gyvenančių užsienyje, sveikinimai.
„Džiugu, kad senelio Stasio Šilingo atminimas gyvas ypač ten, kur jis ilsisi su mūsų šeimos bočiais. Esu įsitikinęs, kad Stasio Šilingo gyvenimo ir darbų atminimas – gyvybiškai svarbus šaltinis, iš kurio jėgų gali semtis Lietuvos dabarties ir ateities kartos. Atminimas stiprina savastį. Kiekvienos kartos apsisprendimai, atsakomybė ir veiksmai svarbūs ateities kartų gerovei. To mokė mano senelis Stasys Šilingas, kėlęs Lietuvą iš nebūties, kad visi jos sūnūs ir dukros galėtų savoje nepriklausomoje valstybėje puoselėti visuomenės savitumą ir ugdyti ateities kartų kuriamąją galią“, – S. Šilingo vaikaičio Sauliaus Augustino Kubiliaus žodžius perdavė Seimo narė I. Haase.
