10 rugpjūčio, 2016
VDU Kauno botanikos sodas

Nykstantys Lietuvos augalai saugomi unikalioje VDU Kauno botanikos sodo ekspozicijoje

VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.

Pamatinė botanikos sodo veikla

„Galima sakyti, kad tokia saugomų ir retųjų Lietuvos augalų ekspozicija yra viena iš pamatinių visų botanikos sodų veiklų: ne vien puikuotis dailiais gėlynais ir puošniais želdynais, bet dirbti mokslinį darbą ir būti nykstančių augalų išsaugojimo centrais. Be to, kurdami Lietuvos saugomų augalų rūšių ekspoziciją, pagerbiame ir puoselėjame VDU Kauno botanikos sodo kūrėjo, profesoriaus  Konstantino Regelio atminimą,“ – apie ekspozicijos atsiradimo prielaidas pasakoja VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius. Ir iš tiesų pirmasis Botanikos sodo vadovas, iš Tartu universiteto pakviestas profesorius Konstantinas Regelis (1890-1970), paklaustas apie botanikos sodo pasisekimą, yra sakęs: „Man botanika ir visa augmenija – tai visų pirma gyvybė, todėl dirbau taip, kad ši gyvybė neužgestų“.

Tikslas: išsaugoti ir sugrąžinti

2007 m. išleistoje trečiojoje Lietuvos raudonojoje knygoje  įtrauktos 339 vietinių augalų rūšys. Ir nors saugomų teritorijų – nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų – funkcija yra saugoti nykstančias augalų rūšis jų natūraliose augavietėse, vis dėlto tyrimų rezultatai liudija, kad to nepakanka: net ir saugomose teritorijose dėl įvairių priežasčių retų vietinių augalų populiacijos mažėja arba gali visai išnykti. Augalų rūšių išsaugojimo tikimybę didina jų perkėlimas saugoti į botanikos sodų gyvąsias kolekcijas ir augalų genų bankus, kuriuose saugomos tinkamai užšaldytos augalų sėklos ar kita genetinė jų medžiaga.

Tokiose kolekcijose esanti augalų genetinė medžiaga gali būti panaudojama ne tik moksliniams tyrimams, edukacijai, bet ir augalų reintrodukcijai – natūraliose augavietėse išnykusioms augalų populiacijoms atkurti. Iš gamtos į ekspoziciją perkelti augalai sodinami parinkus ar tikslingai sudarius sąlygas, kuo panašesnes į esančias jų radimvietėse – būdingas pievų, miškų, pelkių, viržynų ir vandens telkinių ekosistemoms.

VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicijoje, specialiai parinktose vietose ir tinkamai paruoštame dirvožemyje, retiesiems ir saugomiems augalams sukurtos ir lankytojams  pristatomos 10 teritorijų su skirtingomis augavietėmis: 7 atvirų vietų ir 3 miško žolynų. Čia pagal ekologinius poreikius sodinami ir saugomi retieji augalai iš sausų ir drėgnų pievų, stepinių ir šlaitų pievų, viržynų, šlapių pievų, tarpinių pelkių, vandens telkinių, pelkinių miškų, plačialapių miškų, pušynų ir eglynų.

„Kolekcinę augalų vertę didina tai, kad jie yra surinkti iš žinomų radimviečių, kruopščiai dokumentuoti, todėl ateityje, augalus padauginus, bus galima sugrąžinti į natūralias jų augimo vietas, taip apsaugant nuo išnykimo. Daugumoje Europos valstybių reintrodukcinės programos vykdomos gana aktyviai, tuo tarpu Lietuvoje ši veikla iki šiol vykdyta gan menkai“, – pastebi projekto „Botanica Sudavica“ vadovė prof. Vida Mildažienė.

Patirtimi dalijasi su užsienio kolegomis

„Šie kuklūs žoliniai mūsų lietuviškos gamtos augalai vargu ar patrauks akį  puošnumu, tačiau ši ekspozicija ir nėra dekoracinė. Visų pirma – tai didžiulės edukacinės vertės mokomasis vadovėlis po atviru dangumi. Jį kurdami patirties sėmėmės iš kolegų, saugančių savo kraštų nykstančius augalus Norvegijos Olso, Islandijos Reikjaviko ir Akureirio botanikos soduose. Svarbiausias dėmesys renkant eksponatus, buvo išsaugoti jų autentiškumą: čia susodinome tik Lietuvoje atrastus retuosius augalus,“ – pasakoja A. Balsevičius.

Viena iš kolekcijos sudarytojams kilusių dilemų: ką daryti su tais augalais, kurių rasti nebepavyko ir kurie laikytini išnykusiais. Diskusijų objektas: ar verta atkurti išnykusią populiaciją, jei identiškos medžiagos nebėra? Mėginant atsakyti į šiuos klausimus, domimasi kolegų patirtimi ir praktika kitose šalyse. Tai bus ir viena iš pagrindinių temų rugpjūčio 16-18 d. VDU Kauno botanikos sode organizuojamame seminare-konferencijoje „Botaninės įvairovės apsaugos aktualijos“, kur savo patirtimi dalinsis mokslininkai iš Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos.

Apie Lietuvos saugomų augalų rūšių kolekciją

Ekspozicija įrengta įgyvendinant 2009-2014 Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ projektą „Klimato kaitos poveikio Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas (BOTANICA SUDAVICA)“, projekto numeris EEE-LT03-AM-01-K-01-010 (2015-2016 m.) Projekto partneriai – Marijampolės miškų urėdija, Vištyčio regioninis parkas ir Augalų genų bankas. Projekto „Botanica Sudavica“ veiklų teritorija apima Alytaus rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Lazdijų rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijas (bendras plotas – 18 279 km2), kuriose yra šios saugomos teritorijos: Veisiejų, Vištyčio, Metelių regioniniai parkai ir Žuvinto biosferos rezervatas.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

3 balandžio, 2025

Šiandien, Tarptautinę vaikų literatūros dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įteikta Vaikų literatūros premija. Ministerijos įteikta premija šiemet atiteko rašytojui Mariui […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

Artūras Makselis / Jono Karolio nuotr.
28 kovo, 2025

Kovo 28 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtoju […]

Ineta Dabašinskienė
27 kovo, 2025

Kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – […]

27 kovo, 2025

Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad oficialiai baigtas Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros projektas, kuris pradėtas 2023 metų pabaigoje. […]

Senieji Kvesų karjerai
27 kovo, 2025

Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nepritarė UAB „GJ Magma“ planuojamai ūkinei veiklai – Kvesų smėlio ir žvyro telkinio […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė
24 kovo, 2025

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

23 kovo, 2025

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis […]

Regionų naujienos