Olimpinė viltis Henrikas Žustautas žinių apie sportą semiasi universitete
Lietuvos kanojininkas, 2015 m. Europos žaidynių ir dukart pasaulio jaunimo (iki 23 metų) čempionas, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių Lietuvos viltis Henrikas Žustautas – ne tik sėkmės lydimas sportininkas, bet ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Sporto ir sveikatos fakulteto (SSF) trečiakursis.
Iš Plungės kilęs sportininkas sako, kad studijos LEU SSF naudingos ne tik todėl, kad jis ateityje svajoja būti treneriu. Įgytos žinios praverčia ir kasdieniame gyvenime. „Universitete sužinau daug naudingo: kokius papildus vartoti, kaip treniruotis ir pan. Išmokstu to, kas man labai naudinga siekiant aukščiausių rezultatų“, – sako H. Žustautas ir priduria, kad studijų metu įgytos žinios jam bus naudingos ir ateityje – vaikinas nori treniruoti vaikus. „Jeigu viskas bus gerai, planuoju, net svajoju apie trenerio darbą“, – šypsosi jis.
Suderinti profesionalų sportą su studijomis nėra labai paprasta. „Stengiuosi suderinti, bet kartais tenka ir sesiją atidėti, būna, kad tik po sezono atsiskaitinėju su dėstytojais vienas. Kol kas viskas sekasi gerai, nieko nepraleidžiu ir tikrai viską suderinti pavyksta puikiai“, – džiaugiasi H. Žustautas.
Praėjęs sezonas vaikinui – vienas įsimintiniausių. Per jį sportininkas išsikovojo kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Kanojininko specializacija – 200 m sprinto rungtis. Vaikinui nerimą kelia tai, kad olimpinėse žaidynėse šios rungties gali nebelikti. Tad šiuo metu jis yra sutrikęs ir nežino, ką veiks po žaidynių.
H. Žustautas svarsto galimybę toliau ruoštis 200 m distancijai ir 3 kartus laimėti pasaulio čempionatą, kad gautų rentą. „Bet tai tik vienas iš galimų variantų, kol kas konkretaus sprendimo neturiu. Gal dvivietę bandyti, bet nelabai yra su kuo… Esu sutrikęs, nes po olimpinių man bus dar tik 22 metai. Dar 10 metų būtų galima profesionaliai sportuoti. Kol kas tiesiog tikiuosi, kad nepanaikins mūsų rungties“, – su viltimi kalba sportininkas. „Labai daug priklauso nuo tarpautinės federacijos. Praktiškai visas mano gyvenimas priklauso nuo šio sprendimo“, – priduria jis.
Į olimpiadą svajoja vykti kiekvienas sportininkas. Į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes kanojininkas vyksta tik aukso. „Gyvenime esu maksimalistas, jeigu jau kažką darau, siekiu padaryti geriausiai. Noriu mokslus pasibaigti, žiūresiu, kaip sportinė karjera seksis, tačiau planuoju siekti ir magistro laipsnio. Pagilinti žinias yra labai svarbu“, – įsitikinęs sportininkas.
Olimpinėms žaidynėms H. Žustautas ruošiasi Trakuose, kasdien irkluoja po kelis kartus. „Trakuose labai geros sąlygos treniruotis. Tad nereikia važiuoti už Lietuvos ribų. Dar prieš kelis metus sportininkai vykdavo į Latviją, o dabar viską turime čia, Trakuose, Lietuvoje. Yra įrengta pasaulinio lygio starto sistema, tiesiog tobulos sąlygos treniruotis. Tikriausiai daugybės šalių sportininkai mums pavydi“, – sąlygomis treniruotis Lietuvoje didžiuojasi kanojininkas.
Kelias į olimpiadą nebuvo labai lengvas. H. Žustautas atkreipia dėmesį, kad kitų sporto šakų atstovai išsikovoja kelialapį į olimpines žaidynes asmeniškai sau. „Išsikovoja ir važiuoja. Lietuvoje kelialapis iškovojamas valstybei. Pernai kelialapį Lietuvai iškovojau aš, bet žinojau, kad dar nevažiuoju, kad dar bus sudėtinga atranka“, – pasakoja irkluotojas.
Jis dėl to nesikremta, nes supranta, kad Lietuvai atstovauti turi stipriausias sportininkas. Tačiau ruoštis olimpinėms žaidynėms psichologiškai yra lengviau, kai kelialapis jau tavo rankose. Dėl žaidynių H. Žustautas daug treniravosi. Sportininkas prisipažįsta, jog kartais pagalvodavo, kad galbūt veltui šitiek daug aukoja: dėl olimpiados teko atsisakyti dalyvauti daugelyje varžybų. Buvo abejonių, ar gerai ruošiasi, ar sugebės laimėti, ar parveš Lietuvai auksą. Tačiau dirbta negailint jėgų. Rezultatas akivaizdus – studentas įrodė, kad yra vertas vykti į Rio de Žaneirą ir iš ten yra nusiteikęs parvežti aukso medalį.
H. Žustautas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje konkurencija tarp kanojininkų yra tikrai didelė. „Nors tarp kanojininkų jaunosios kartos atstovų nėra tiek daug, kiek tarp krepšininkų, bet po Londono olimpiados, kai Jevgenijus Šuklinas iškovojo sidabro medalį, susidomėjusių kanojomis tikrai padaugėjo“, – sako jis. Vaikinas apgailestauja, jog jo atstovaujama sporto šaka nėra itin populiari.
„Būdamas treneriu tikrai eičiau į mokyklas ir siūlyčiau vaikams ateiti pabandyti. Norisi, kad mūsų sporto šaka būtų kuo populiaresnė. Tačiau tai sunkus sportas, kuris užgrūdina“, – pasakoja H. Žustautas. Sportininkui daugybę kartų yra tekę žiemą, po paskaitų universitete, vykti į Elektrėnus irkluoti sergant ar esant 20 laipsnių šalčio. „Reikia ir greičio, ir ištvermės, talento čia gal tiek nereikia, tačiau daug darbo, reikalaujančio didelio užsispyrimo“, – priduria sportininkas, kuris treniruojasi nuo 13 metų.
LEU H. Žustautui suteikė ne tik žinių, reikalingų jo sėkmingoje sportinėje veikloje. Čia per studentų krikštynas jis sutiko ir širdies draugę Viktoriją. Ji LEU baigė muzikos pedagogikos studijas, moko vaikus muzikuoti, pati griežia smuiku. Gyvenime ir profesinėje veikloje abu vienas kitą palaiko, jis, kai gali, nepraleidžia jos koncertų, o Viktorija mielai palaiko kanojininką sporto varžybose.
