Oninių šventė Šešuoliuose
Ne veltui Šv. Ona lietuvių tautosakoje tituluojama duonos ponia. Šiuo metu pats vasaros dosnumas: sode prinoksta vyšnios, ankstyvosios kriaušės ir vasariniai obuoliai, jau galima pasikasti šviežių bulvių, o svarbiausia – jau subrendo javai – rugiapjūtė prasideda. Vadinasi ir duonelės bus. Prieš pradedant derliaus nuėmimo darbus reikia gerai pasilinksminti. Kad visi darbai eitųsi kaip iš pypkės, šešuoliečiai surengė Oninių šventę duonai pagarbinti, smagiai pasibūti, kaimyniškai pasivaišinti.
Šeštadienio popietę, nebodami alinančios kaitros, Šešuolių gyventojai ir svečiai rinkosi į šventiškai papuoštus kultūros namus, kur juos pasitiko kraštietė Aldona Savickaitė – Butkuvienė. Ji kvietė į savo aliejinės tapybos darbų „Vasaros žiedai“ pristatymą. Grožėjomės puikiais paveikslais, dailininkė parodė filmuką apie savo darželio gėles.
Po to susirinkusieji stebėjo Šešuolius iš paukščio skrydžio ir išvydo 2011 metų Šv. Onos atlaidų kadrus.
Gražias kalbas, sveikinimus lydėjo nuotaikingas koncertas – į svečius atvyko folkloro kolektyvas „Siemanys“, vadovaujamas Stasės Novikienės. Skambėjo smagios dainos, pasakojimai, sukosi rateliai.
Savo apsilankymu šventės dalyvius pagerbė parapijos klebonas kunigas Egidijus Kazlauskas
Po koncerto agapėje visi vaišinosi šviežiomis bulvėmis, keptais grybais ir žemaitišku kastiniu.
Sekmadienį buvo švenčiami Šv. Onos atlaidai. Šv. Sakramento adoracijai vadovavo Gyvojo Rožinio nariai, Šv. Sakramento procesijai ir Eucharistijai – svečias, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis.
Po Šv. Mišių Bažnyčios šventoriuje vyskupas palaimino Šešuolių vėliavą ir herbą. Vėliau parapijiečiai ir svečiai čia pat šventoriuje buvo vaišinami darbščių seniūnijos ūkininkių spaustu sūriu ir gardžiu pyragu. Po iškilmių bažnyčioje vėl visi galėjo lankyti parodą „Vasaros žiedai”, žiūrėti filmus apie Šešuolius. Vaikučiai buvo kviečiami į edukacinę ūkininkų Šironų surengtą programą „Bitės ir bičiuliai“ taip pat galėjo pasimokyti žaisti senovinėmis šaškėmis.
Šventė buvo prasminga ir smagi. Reikia kaimui tokių renginių, kuriuose žmonės galėtų pabūti, padainuoti, pasikalbėti, renginių, kurie nors trumpam padėtų užmiršti monotonišką kaimo kasdienybę.