Oratorijos premjera Mažeikiuose
Sekmadienio popietę Mažeikių šv. Pranciškaus Asyziečio bažnyčioje vyko IX tarptautinio meno festivalio „Mažeikiai – 2015“ oratorijos „Tavo žodis – šviesa mano takui“ premjera. Jos autorius – Klaipėdos universiteto Menų akademijos profesorius kompozitorius Remigijus Šileika.
Garsūs atlikėjai
Oratorijos atlikimui pakviesti iškilūs atlikėjai: Joana Gedmintaitė (sopranas), Mindaugas Gylys (baritonas), skaitovas evangelistas kunigas dr. Saulius Stumbra, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vadovas – Tomas Ambrozaitis), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (vadovas Ramūnas Kaubrys) choras ir orkestras, dirigentas – Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas.
Idėja oratorijai
Oratorijos žanro kūriniai dar nėra skambėję Mažeikių meno festivaliuose, tai – viena iš šiemetinio festivalio naujovių. Pasak kompozitoriaus, apie stambaus sakralinio pobūdžio kūrinio sukūrimą jis pradėjęs galvoti vos perskaitęs Bibliją. Tai įvyko apie 1990 metus, kai Šventojo Rašto knygos tapo be vargo prieinamos. Labiausiai į širdį įstrigo apaštalo Pauliaus Himnas meilei.
Daugelis kalba, jog R. Šileika šią oratoriją kūrė 25 metus. „Visą šį laikotarpį kūriau kitus kūrinius, tačiau palengva kaupiau medžiagą – ištraukas iš Psalmių, kitų Šv. Rašto vietų, rinkau eiles, galinčias papildyti ir praturtinti meninį sumanymą. Mąsčiau apie dramaturgiją, kontrastus. Matyt, prireikė laiko subręsti ir kaip žmogui, ir kaip kūrėjui. Taip išsikristalizavo penkių dalių, valandos trukmės oratorija „Tavo žodis – šviesa mano takui“, kurią intensyviai kūriau pastaruosius dvejus metus“, – sakė kompozitorius.
Apie oratorijos dalis R. Šileika pasakoja nuosekliai: „Pirmoji dalis („Viešpaties šlovinimas I“) – „Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir pakabina žemę ant nieko“, – rašoma Biblijoje. Nuo seniausių laikų žmonės pagarbiai stebėjosi visatos Kūrėjo didinga išmone, tebesistebi ja ir šiandien. Pirmi keturi oratorijos numeriai skirti perteikti tai nuostabai.
Antroji dalis ( „Eisena (Kelias)“ – gyvenimas – tai ne tik kelionė, bet ir nuolatinis dvasinis augimas, o šioje kelionėje mus lydi Ganytojas Jėzus. „Tavo žodis – mano kojoms žibintas ir šviesa mano takui“, – rašoma Psalmėse. Meninio vaizdo plėtotei čia panaudojau Sternso Tomo Elioto, Antano A. Jonyno ir Edmundo Kelmicko eiles.
Trečioji dalis („Kada mes būsime tenai? (Dievo karalystėje)“) – šioje dalyje – trys numeriai, panaudotos Bronės Liniauskienės („Šventa tyla“), Johano Volfgango Getės („Ar tu žinai tą šalį“) bei švedų poeto Hario Martinsono („Ten kosmoso galybės viešpatauja“) eilės.
Ketvirtoji dalis („Virvės mirties“) – į šią dalį įveda baritono solinė intermedija „Kai aš pas tėvelį augau“, pereinanti į numerį „Dabar stoviu vienas, be vietos aš“. Dalį užbaigia soprano solo „Virvės mirties apipynė mane“.
Penktoji, baigiamoji, oratorijos dalis – „Viešpaties šlovinimas II“. Ši dalis į numerius neskaidoma, vientisa, joje panaudotas liturginis šlovinimo himno tekstas „Te Deum laudamus“ (lot. k. „Tave, Dieve, garbinam“). Iš viso oratorijoje keturiolika numerių, aštuoni iš jų skirti chorui.
Turėčiau pasakyti, kad, rašant šį kūrinį, man svarbi buvo dar viena tema – tai Dievo meilė, žmonių tarpusavio meilė. Šiuo jausmu, raginimu mylėti vienas kitą persmelktos visos Šv. Rašto knygos. Ir nors Meilei skirtos dalies nėra, tikiuosi kad muzikoje šis jausmas atsispindi ir klausytojas jį atpažins.“
