Organų donorystė ir transplantacija 2016-aisiais: daug įsimintinų naujovių

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, praėję 2016 metai Lietuvos organų donorystei ir transplantacijai buvo itin palankūs. Ir ne tik statistine prasme. Praėjusieji metai į Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją bus įrašyti ir dėl įsimintinų įvykių.

Įdiegtas naujas donorystės modelis

Pasak Audronės Būziuvienės, laikinai vykdančios Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pareigas, praėjusieji metai džiugina dėl didžiausio nei iki šiol transplantacijų skaičiaus – pernai atlikta 221 transplantacija – tiek žmonių suteikta viltis pasveikti. Šį skaičių lėmė visų donorystės ir transplantacijos proceso dalyvių darbas, įdiegtas naujas donorystės modelis, paruošti donorai, kurių didesnė pusė buvo multiorganiniai (kai transplantacijai paimama keli organai ar audiniai).

2016 metų liepos 21-oji bus minima kalbant apie donorystės ir transplantacijos procesą Lietuvoje – tądien buvo paruoštas pirmasis mūsų šalyje neplakančios širdies donoras. Patvirtinus donoro smegenų mirtį ir įvykus asistolijai (sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui),  buvo priimtas skubus gydytojų sprendimas donorą ruošti kaip neplakančios širdies donorą. Atlikus tyrimus, buvo nuspręsta transplantacijai imti šio donoro inkstus ir ragenas.

Iki šiol, gelbstint transplantacijos laukiančių žmonių gyvybes, Lietuvoje buvo taikomi du organų donorystės modeliai – gyvoji donorystė ir donorystė po smegenų mirties. A.Būziuvienės teigimu, pradėjus taikyti ir trečiąjį – neplakančios širdies – donorystės modelį, tikimasi išgelbėti dar daugiau inkstų transplantacijos laukiančių recipientų.

Organų donoru tapo recipientas

Praėjusių metų rudenį  pirmą kartą Lietuvos donorystės istorijoje organų donoru tapo recipientas – žmogus, pats kelerius metus gyvenęs su transplantuotu inkstu. Šiam donorui konstatavus smegenų mirtį, transplantacijai buvo paimtos jo kepenys. Kiti organai netiko dėl medicininių kontraindikacijų.

Jauniausiam donorui – vos devynios dienos

Pernai, pasak A.Būziuvienės, buvo ir dar vienas neeilinis įvykis organų donorystės procese –  paruoštas jauniausias donoras (9 dienų) ir širdies transplantacija atlikta jauniausiam recipientui (36 dienų). Iki šiol jauniausi recipientai, kuriems buvo transplantuotos donorinės širdys, buvo 3 mėnesių kūdikiai. „Abiems recipientams donorinės širdys buvo atgabentos iš kaimyninės Latvijos. Mūsų šalis – vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje tokios operacijos atliekamos“, – teigia A.Būziuvienė.

Statistika – dar geresnė

2016 metais atlikta dar daugiau organų ir audinių (ragenų) transplantacijų, lyginant su sėkmingiausiais metais vadintais 2015-aisiais.

2016 metais atlikta 221 organų ir audinių (ragenų) transplantacija (2015-aisiais – 198) ir 195 kamieninių  kraujodaros ląstelių transplantacijos (2015 m. – 204).

 Pernai atlikta rekordiškai daug – net 23 – kepenų transplantacijų (2015 metais – 14). Pernai net 70 recipientų buvo atliktos ragenos transplantacijos (2015 metais – 49).

Kasos ir inksto komplekso transplantacijų užpernai buvo 1, pernai – 2. Širdies ir plaučių komplekso transplantacijų 2015 metais nebuvo atlikta, pernai – 1.  Plaučių transplantacijų 2015 ir 2016 metais atlikta tiek pat – po 2. Širdies transplantacijų 2016 metais atlikta 14, užpernai – 17, gyvo donoro inkstų transplantacijų 2016 metais atlikta 6, užpernai  – 9, mirusių donorų inkstų 2016 metais transplantuota 103, užpernai  – 106.

Gerėjančią situaciją organų donorystės ir transplantacijos srityje įrodo ne tik kasmet didėjantis atliktų transplantacijų skaičius, bet ir mažėjantis artimųjų prieštaravimas donorystei. Antai 2015 metais artimųjų prieštaravimas donorystei sudarė 29 procentus, o 2016 metais – 25 procentus.

Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių transplantacijų laukia 344 žmonės: 158 būtina inkstų transplantacija, 7 – kasos ir inksto komplekso transplantacija, 34 – širdies transplantacija. 7 žmonėms  būtina atlikti plaučių transplantaciją, 4 – širdies ir plaučių komplekso transplantaciją, 60 – kepenų transplantaciją. 74 žmonės laukia donorinių ragenų. Dar 66 žmonėms būtina kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.

Pasitelkiami ir tarptautiniai auditoriai

Nacionalinis transplantacijos biuras (toliau – Biuras), organizuojantis organų donorystės procesą, atlieka ir donorinių ligoninių (gydymo įstaigų, kuriose ruošiami organų donorai) ir transplantacijos centrų veiklos patikrinimą.

Tarptautiniai donorinių ligoninių (gydymo įstaigų, kuriose ruošiami organų donorai) ir transplantacijos centrų auditai atliekami vadovaujantis tarptautiniu projektu ACCORD (visapusiško organų donorystės koordinavimo Europos Sąjungoje siekimas).

Pernai Biuro specialistai atliko 9 auditus – aštuonis planinius ir vieną neplaninį. Patikrinimai atlikti aštuoniose Lietuvos donorinėse ligoninėse ir viename transplantacijos centre – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Šio transplantacijos centro veiklą vertino ne tik Biuro specialistai, bet ir tarptautiniai auditoriai iš Čekijos transplantacijų koordinavimo centro.

Audito metu Biuro specialistai tikrina donorinių ligoninių darbą konstatuojant smegenų mirtį, ligos istorijas vertina ir Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtas konsultantas. Po patikrinimų pateikiamos išvados. Nė vienoje iš pernai tikrintų donorinių ligoninių veiklos klaidų nerasta. Tarptautiniai ekspertai, dalyvavę audituojant Kauno klinikų transplantacijos centrą, jam suteikė trejus metus galiojantį sertifikatą.