28 rugsėjo, 2020
Jūratė Čėsnaitė

Originali Tomo S. Butkaus knyga pristatyta ir alytiškiams

Rugsėjo pabaigoje Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko naujos Tomo S. Butkaus knygos „Ežero žemė“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.

„Ežero žemė“ – antroji Tomo S. Butkaus poezijos knyga, išleista po 17 metų pertraukos. Nors leidinyje aptiksime atskirai mažosiose knygose (autoriaus vadinamuose „čiabukuose“) išleistų kūrinių, ši knyga – ne rinktinė, o romanas, kurio pagrindas – nauji tekstai ir iliustracijos. Knygoje – trylika skyrių, skyriuje – po trylika eilėraščių. Visi eilėraščiai knygoje sukomponuoti į du pasakojimus – „Skaidiškes“ ir „Jungėnus“.

Knyga turi paantraštę – „Eilėraščių ir poemų romanas su fotografijomis, piešiniais ir žemėlapiais sudaužytoms sieloms ir prisikėlusiems balsams su kūnais“. Ir dar čia pat priduriama, kad šis neįprastas poezijos romanas „parašytas, nupieštas ir sukomponuotas centriniame visatos serveryjeׅ“.

Tokio knygos apibūdinimo suintriguotiems alytiškiams, žinoma, magėjo susitikti su knygos autoriumi ir apie viską išgirsti tiesiogiai.

Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė susitikimą su Tomu S. Butkumi jos vadovaujamoje knygų buveinėje pavadino įžanga į renginių sezoną, kuris šiemet prasidėjo neįprastai – kiek vėliau ir dar „kaukėtam pavidale“.

„Žinote, kas sieja tris alytiškiams puikiai žinomus leidinius: Zenono Bulgakovo fotografijų albumą „Alytus“, Kosto Poškaus „(Ne)šventųjų gyvenimus. Alytietiškas istorijas“ ir Rimo Buroko „(Ne)gyvenimo fragmentus“? Visų jų dizaino autorius yra šio vakaro mūsų svečias Tomas S. Butkus – poetas, architektas, leidėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Šiandien su Tomu kalbėsimės apie naujausiąją jo poezijos knygą „Ežero žemė“, – sakė G.Bulgakovienė. 

Tomas S. Butkus, teigdamas, jog jam malonu vėl sugrįžti į J. Kunčino viešąją biblioteką ir pristatyti skaitytojams naują knygą, visgi teigė savo literatūrinės kūrybos linijos toliau neplėtosiąs:
„Ežero žemė“ – tai paskutinis mano leidinys. Vėl grįžau prie architektūrinės veiklos, su kuria ir pradėjau savo kūrybinę biografiją.“

„Knyga „Ežero žemė“ sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – niūri, depresyvi, tekstai – sunkūs. Antrosios dalies esmė ir sumanymas – iš skausmingų patirčių išeiti į tam tikrą savęs suvokimą, į šviesąׅ“, – teigia autorius.

Matyt, nusprendęs, kad kalbėjimas apie kūrybą niekada neatstos pačios kūrybos, į renginį susirinkusius klausytojus Tomas S. Butkus panardino į „gyvą“ savo poezijos skaitymą, nei minutei neleisdamas atsikvėpti nuo keistų sąvokų sąsajų ir versdamas iki raudonumo įkaisti klausytojų smegenis, bebandant išnarstyti netikėtų simbolių reikšmes.

Skaitydamas savo eilėraščius, autorius jų poveikį, kaip ir knygoje, dar labiau sustiprino nuotraukomis, kurios vakaro metu atsirasdavo dideliame ekrane ir vėl išnykdavo. Autorius pabrėžė, kad jo knygoje „Ežero žemė“ svarbu lygia greta „skaityti“ ir fotografijas – ne tik kaip kontekstą poezijai, bet ir kaip savaime informatyvų, paraleliai besirutuliojantį pasakojimą – tarsi antrą šio unikalaus poezijos romano sluoksnį.

Tik trumpam kur ne kur sustodamas paaiškinti vieno ar kito eilėraščio atsiradimo kontekstą, Tomas S. Butkus sukėlė tikrą poezijos „laviną“ – tiesiog užvertė publiką savo eilėraščiais, kurie, tarsi domino kauliukų virtinė, vienas po kito sukrito į klausytojų mintis.

Reikia manyti, kad poetas neprivalo būti nuomonės formuotoju ir patogumų užliūliuotiems skaitytojams populiariai paaiškinti, kaip jie turėtų suprasti jo kūrybą. Juk kiekvienas skaitytojas vis dar geba turėti savo nuomonę ir nesijaudinti dėl jos menamo „teisingumo“… Tad tegul kūryba byloja pati!
Kviečiame užsukti į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką ir lentynoje susirasti ryškiu geltoniu išsiskiriančią Tomo S. Butkaus knygą „Ežero žemė“. Palinkėtume lengvo ir malonaus skaitymo, tačiau negalime. Lengva ir patogu tikrai nebus!


18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

Prezidentūros nuotr.
1 balandžio, 2025

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė tęsia tradiciją susitikti su Lietuvos trečiojo amžiaus universitetų (TAU) bendruomenėmis ir pirmadienį lankėsi Druskininkų TAU. Universitetas […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

31 kovo, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis drauge su Ministru Pirmininku Gintautas Palucku ir kitais Vyriausybės  nariais dalyvavo susitikime su Alytaus apskrities merais. […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

28 kovo, 2025

Neseniai baigti tvarkyti du Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos (Lazdijų rajonas) pastatai – virtuvė ir grūdų sandėlis. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba […]

26 kovo, 2025

Pirmoji tokia krovimo stotelė bus pastatyta Varėnoje, kurią, pagal su „LTG Infra” pasirašytą sutartį, suprojektuos ir įrengs UAB „Fima”. Tai […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

Regionų naujienos