Pabaisko (Šventosios) mūšio jubiliejaus šventėje – viduramžių kovos, fakyrai, žmogaus narvas, vištų lenktynės…
Rugsėjo pradžioje Pabaisko miestelį užtvindė viduramžių dvasia. Čia buvo demonstruojami senoviniai amatai, vaikai žaidė senoviškais žaislais, vyko vištų lenktynės ir mūšio inscenizacija. Taip paminėtas Pabaisko (Šventosios) mūšio jubiliejus – 580 metų.
Pabaisko mūšis vyko 1435 metų rugsėjo 1 dieną. Manoma, kad tai didžiausias mūšis dabartinės Lietuvos teritorijoje ir amžininkų buvo prilyginamas Žalgirio mūšio pergalei. Pabaisko mūšio pergalė užbaigė beveik 200 metų trukusį Lietuvos karą su Livonijos ordinu. Kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė mūšio metu nukovė visą Livonijos ordino vadovybę. Mūšį laimėjęs Žygimantas 1436 metais pastatė bažnyčią ir dovanojo jai žemių. Vietovėje ėmė kurtis gyvenvietė, kuri buvo pavadinta Pabaisku (lenkiškai “pobojowisko” – mūšio laukas).
Šie istoriniai įvykiai Pabaiske yra įamžinti. 2005 metais, minint Pabaisko mūšio 570-ąsias metines, pastatytas Viktoro Žentelio sukurtas beveik keturių metrų aukščio granito paminklas, kuriame atsispindi to meto kovos. Mūšio lauke iškilo akmeninis aukuras ir koplytstulpis. 1988 metais rajono miškininkai pradėjo sodinti ąžuolyną, 2008 metais pasodintas Lietuvos kariuomenės ąžuolynas.
Gyvosios istorijos festivalis „Pabaisko (Šventosios) mūšis“ vyksta nuo 2005 metų. Šiemet šventė siūlė gausias pramogas ir sutraukė daug žiūrovų.
Renginys vyko šalia Vintaros upelio, papuošto plaukiojančiais Gedimino stulpais.
Rajono savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova ir Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys kirviu perkirto šventės atidarymo virvę. Sveikinimo kalbas sakė Seimo nariai Kazys Grybauskas ir Arūnas Dudėnas, apie istorinius įvykus kalbėjo istorijos mokslų daktaras Romas Batūra.
Šventės metu buvo apdovanoti logotipų apie Pabaisko mūšį konkurso nugalėtojai. Geriausiu pripažintas Radvilės Tijūnelytės kūrinys. Jai atiteko prizas – planšetinis kompiuteris. Antrąją vietą laimėjo Meda Makauskaitė, trečiąją – Titas Kumetaitis.
Šventės dalyviai stebėjo, kaip viduramžiais buvo gaminamas maistas, dirbami kailiai, skobiamas luotas, audžiamos juostos. Kiekvienas galėjo iš arti susipažinti su kalvio darbu. Taip pat čia buvo demonstruojami senoviniai žaidimai bei pramogos, Krikštėnų moterys pristatė edukacinę programą „Lino kelias“.
Buvo demonstruojama viduramžių epochos ginkluotė bei šiuolaikiniai ginklai, kaldinamas Pabaisko grašis. Išalkti neleido įvairių košių ir troškinių virėjai, veikė prekybininkų mugė.
O kokie viduramžiai be raganų? Jomis persirengė bei įvairiais raganiškais skanėstais vaišino Vlado Šlaito viešosios bibliotekos moterys.
Renginio metu vykusiame aukcione kiekvienas galėjo įsigyti patikusį daiktą ar pramogą: paveikslą, muzikos instrumentą ar net raganos šluotą. Už galimybę išgerti kavos su meru nepagailėta 17 eurų. Egzotiškiausia prekė – žmogaus narvas, įvertintas bene 100 eurų, liko neparduotas. Aukcione surinkta per 200 eurų. Lėšos bus skirtos Vintaros upelio ir jo pakrančių tvarkymui.
Šventėje vyko įvairios varžybos: vaikai mėtė „baranką“, vyrai rungėsi kilnodami statinę, galima buvo kovoti su maišais, mėtyti inkarą ar net išmėginti piršto jėgą. Daugelį sudomino ir vištų lenktynės. Visaip spartinamos jos rungtyniavo iš šiaudų pagamintuose tuneliuose. Rungtį laimėjo Pabaisko seniūno Gedimino Lapuko vadovaujama komanda.
Bene daugiausiai smalsuolių sutraukė vakare vykusios viduramžių kovos – Pabaisko (Šventosios) mūšio inscenizacija.
Vakare koncertavo folkroko grupė „Žalvarinis“, o šventę vainikavo įspūdingas fakyrų pasirodymas.
Renginį organizavo Pabaisko krašto bendraminčių klubas bei Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras.
