26 vasario, 2018
Egidijus Vareikis

Pabandykime perskaityti… vėliavą

Švęsdami šimtmetį, galime didžiuotis dar ir tuo, kad turime dvi valstybės vėliavas, vieną – tautinę trispalvę, sumaketuotą pagal šimtmečio senumo madas, kitą – primenančią ilgaamžę lietuvišką monarchiją.

Vėliava valstybės, miesto ar bendruomenės gyvenime turi nepaprastai didelę reikšmę. Olimpinės žaidynės rodo – šalia sportininko pavardės visada šalies pavadinimas ir… vėliavytė. Jei ne jos, tai jau kažkas ne taip.

Suprantama, vėliavų atsiradimo laikas ir prasmė. Sukurtas net atskiras mokslas – veksilologija, aiškinantis vėliavų kūrimo taisykles, spalvų ir simbolių prasmę.

Aišku, kad dažniausiai vėliavų kūrėjai „sudeda“ į jas kokius nors prasmingus istorinius ar etnografinius simbolius. Valstybės vėliava simbolizuoja tautą, istoriją, etnografiją, vėliavos ir panašiai. Dauguma valstybių, regionų ar miestų logiškai ir rimtai paaiškins savos vėliavos atsiradimo aplinkybes ir prasme.

Tačiau, kaip ir visur politikoje nestinga įdomybių bei kuriozų.

Seniausia pasaulyje iki šiol naudojama valstybės vėliava priklauso Danijai. Ji atsirado dar XIII amžiuje. Legenda pasakoja, kad danų kariai, bepralaimintys mūšį, meldė stebuklo. Stebuklas įvyko – iš dangaus ėmė leistis raudonas audeklas su baltu kryžiumi. Tai padrąsino karius, jie laimėjo, o stebuklingas audeklas tapo Danijos monarchijos vėliava. Šiandien audeklas su vadinamu Šiaurės kryžiumi dominuoja visose Skandinavijos šalyse, bei jų regionuose. O mūšis, beje, buvo su… estais.

Be Šiaurės kryžiaus dažnai sutinkama vėliavų dalis yra britų dominavimą simbolizuojantis gerai mums pažįstamas dvigubas kryžius (Union Jack), kurį matome ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir dalies esamų ir buvusių britų valdų (Australijos, Naujosios Zelandijos ir pan.) vėliavose. Jei matome tokį simbolį, angliškai tikrai susikalbėsime. Union Jack prasmė labai konkreti – kryžius reiškia Angliją, o įstrižainės – Škotiją. Jei škotai kada nors atsiskirtų, šį vėliava taptų „neteisinga“.

Islamo šalyse naudojamas vadinamasis Osmanų simbolis – mėnulio pjautuvas su viena ar daugiau žvaigždžių. Tokių valstybių gera dešimtis, pradedant didele Turkija, baigiant vos vos žemėlapyje matomomis Komorų salomis. Jose islamas didelėje pagarboje.

Jungtinių valstijų „juostų ir žvaigždžių“ derinys taip pat įkvėpė ne vieną pasaulio šalį – pavyzdžiui Malaiziją, Kubą, Čilę ir pan. Įdomi Liberijos vėliavos genezė. Liberija buvo pradėta kurti, kaip išlaisvintų juodaodžių vergų valstybė, puoselėjant viltis, kad ilgainiui atsiras ir Jungtinės Afrikos valstijos. Ji labai panaši į JAV vėliavą, deja, tik su viena žvaigžde. Amerikos eksperimento Afrikoje pakartoti nepavyko.

Populiariausios valstybinės vėliavos – trispalvės – horizontalios ar vertikalios juostos. Tai savotiška XX amžiaus veksilologijos mada. Spalvos taip pat turi savo prasmę. Dauguma slavų valstybių naudoja raudoną, baltą ir mėlyną spalvas, dauguma arabų – žalią, baltą, raudoną ir juodą. Jos dažniausia kildinamos iš istorinių ar etnografinių simbolių.

Sovietų Sąjunga, kažkada ant savo vėliavos nupiešusi darbininkų ir valstiečių darbo priemones, įkvėpė ir kitas marksistines valstybes savose vėliavose ir herbuose piešti darbo įrankius, matavimo prietaisus, ginklus, naftos bokštus ir medvilnės laukus. Prisiminkime buvusią Rytų Vokietiją, buvusią autoritarinę. Afrikoje (pvz. Angolos ar Mozambiko vėliavose) tokių įrankių yra ir dabar.

Nestinga ir kitokių simbolių – valstybių bei regionų vėliavose galima rasti ausų gyvūnijos būrį. Tai ne vien didingi liūtai, ereliai ar kiti plėšrūnai. Ne visi jie labai taurūs – turime šunų, lapių ir vilkų. Gausu ir žolėdžių – jaučių, ožkų, antilopių; paukščių – gervių papūgų, balandžių, gulbių, net gyvačių ir šikšnosparnių. Gausu fantastinių gyvūnų – vienaragių, drakonų, dvigalvių erelių, pegasų… Beje, fantastinių būtybių turime ir Lietuvos Prezidento vėliavoje.

Kai kurios vėliavos – Kipro, Kosovo simbolizuoja šalies teritorijos formą. Kai tautinis simbolis yra žemėlapis, kyla įvairių minčių ar tos tautos tokios… kaip visos. Labai “sintetinė” yra Bosnijos ir Hercegovinos vėliava, rodanti, ir stilizuotą žemėlapį ir tris tautines grupes. Kelis dešimtmečius Ruandos vėliavoje buvo kurioziškas tautos simbolis lotyniška raidė R, o Burundžio – buvęs aviakompanijos SABENA simbolis. Tikrai labai keisti tautiškumo simboliai.

Dauguma vėliavų – stačiakampės. Unikalios Šveicarijos ir Nepalo vėliavos. Pirmoji – taisyklingas kvadratas, antroji – neįprastos „dantytos“ formos.

Vėliavos ne amžinos. Bene daugiausiai vėliavų pakeitimų pastaraisiais metais teko Serbijai. Prieš dvidešimt metų ji dar buvo Jugoslavijos Socialistinė Federcinė Respublika, vėliau Serbijos-Juodkalnijos federacija, galiausiai Serbijos Respublika su monarchišku ereliu. Viskas viename.

Dabartinė Lietuvos vėliava atsirado etnografiniu pagrindu. Kalbama, kad ji veksilologiškai kiek neįprasta ir savo spalvomis panaši į Afrikos šalių vėliavas. Dalis tiesos tame išties yra, tačiau svarbu pabrėžti, kad Lietuvos vėliava yra senesnė nei afrikietiškosios, tad nereiktų mūsų gąsdinti, ne mes plagiatoriai. Veksilologai teigia, kad Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, vyrauja vadinamas afrikietiškų spalvų ketvertas – geltona, žalia, raudona ir juoda. Taigi, juodą spalvą turi estai, o tris likusias – mes.

Žingeidiesiems primenu, kad visiškai identišką vėliavą turi Pietinėje Olandijoje esantis Hillegomo miestas, kuriame gyvena per 20 000 gyventojų. Birmos vėliava Antrojo pasaulinio karo metais, turėjo tokią pat trispalvę su baltu apskritimu viduryje, o dabar… su žvaigžde. Šiek tiek šviesesnė geltona yra Kolumbijos Bolivaro departamento vėliavoje. Trys horizontalios juostos – raudona, geltona ir žalia – tai Bolivijos ir Ganos vėliavos, o žalia, geltona bei raudona – Etiopijos vėliava.

Vertikaliai išdėstytas „lietuviškas“ spalvas vėliavose turi kelios Afrikos šalys – Gvinėja, Kamerūnas, Mali ir Senegalas, o taip pat… Vienas žymiausių JAV didmiesčių – Los Andželas.

Manhetene prie Jungtinių tautų būstinės šiandien plevėsuoja beveik 200 vėliavų. Politikams ir politika besidomintiems tikrai verta jas „paskaityti“.


31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

Prezidentūros nuotr.
27 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Paryžiuje dalyvauja vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

25 kovo, 2025

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sekretoriumi Marko Rubio pareiškė, jog Lietuva yra pasiruošusi […]

18 kovo, 2025

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas antradienį susitarė, kad Ukrainoje vykstančiame kare turėtų būti paskelbtos […]

18 kovo, 2025

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai antradienį pažadėjo toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paraginus „visiškai nutraukti“ Vakarų karinę […]

18 kovo, 2025

Antradienį Baltijos šalys kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.  „Lietuva kartu su […]

14 kovo, 2025

Markas Carney’is penktadienį buvo prisaikdintas Kanados ministru pirmininku, jis perima vadovavimą šaliai, kurią sukrėtė santykių su JAV pablogėjimas prezidentaujant Donaldui […]

11 kovo, 2025

Europa, pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, nebegali kliautis visiška JAV apsauga. „Europos saugumo tvarka supurtyta, daugelis mūsų […]

9 kovo, 2025

Vilniuje prie Baltarusijos ambasados sekmadienio vidurdienį kelios dešimtys žmonių protestavo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomą opozicijos atstovų įkalinimą ir kankinimą […]

7 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, šią savaitę buvę vizito Vatikane ir Romoje, parašė padėkos laišką […]

7 kovo, 2025

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir AOTD visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Kaip ir kasmet, šiame dokumente apžvelgiami […]

4 kovo, 2025

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį pristatė penkių dalių planą sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir […]

3 kovo, 2025

Vatikane viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Šventojo Sosto valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu. Prezidentūros teigimu, šalies vadovas susitikime […]

3 kovo, 2025

Pirmadienio vakarą konferenciniu skambučiu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos premjeras Kristenas Michalas kalbėjosi su Ukrainos […]

2 kovo, 2025

Europos lyderiai turi istorinę progą sustiprinti žemyno saugumą, sekmadienį Londone prasidėjusiame viršūnių susitikimui Ukrainos klausimu pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Keiras […]

2 kovo, 2025

Šeštadienį Jungtinė Karalystė (JK) ir Ukraina pasirašė 2,26 mlrd. svarų (2.74 mlrd. eurų) paskolos sutartį, kuria siekiama sustiprinti Ukrainos gynybos […]

2 kovo, 2025

Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjosi su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu bei Baltijos šalių lyderiais. Politikai aptarė galimą […]

Asta Skaisgirytė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
2 kovo, 2025

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad sekmadienį kalbėdamasis su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu Lietuvos […]

1 kovo, 2025

Po nesėkmingo Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimo, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda reiškia paramą Ukrainai. „Ukraina, tu niekada neliksi viena“, […]

Regionų naujienos