Pacientų organizacijos vadovė: valstybinės vaistinės rūpi ne sergantiesiems, o politikams

Karštos politikų diskusijos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo tik atitraukia dėmesį nuo chaoso kompensuojamųjų vaistų tvarkos sistemoje ir kitų nesprendžiamų pacientams gyvybiškai svarbių sveikatos klausimų – taip teigia pacientų organizacijų atstovai.

 Nerimas dėl Seimo sprendimų ir viltis dėl prezidento veto

„Pasikeitus kompensuojamųjų vaistų tvarkai, pacientai su baime laukia kas ketvirtį atnaujinamo kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir jau dvejus metus stabiliai augančių priemokų už juos. Kaskart vieni vaistai iš sąrašo dingsta, jie pakeičiami kitais – neužtikrinamas tęstinis gydymas, ypač reikalingas lėtinėmis ligomis sergantiems ir imunosupresinius vaistus vartojantiems pacientams, patyrusiems organo transplantaciją. Farmacijos įstatymo pataisos, kurios įteisina valstybines vaistines, tik įrodo, kad apie pacientų interesus negalvojama“, – tvirtina inkstų ligomis sergančių žmonių interesams atstovaujančios Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė.

Pasak jos, pacientų organizacijos ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybines ligonių kasas (VLK) prašydami, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašas būtų peržiūrimas, o priemokos sumažintos: „Deja, dialogą su ministerija užmegzti labai sudėtinga, vyksta karštos bulvės žaidimas, o ne diskusija. To rezultatas – sveikatos sistemos įkaitais tapę pacientai. Viskas pasikeistų, jei tik būtų galvojama apie jų interesus, o ne sprendžiami politiniai klausimai, kurie niekaip negelbės sergantiesiems.“

A. Degutytės teigimu, nors Seimas galutinį sprendimą dėl valstybinių vaistinių priims jau šį ketvirtadienį, vis dar nėra aišku, kokias sveikatos sistemos spragas jos išspręs. A. Degutytė teigia, kad valdančiųjų prisiekinėjimas, jog įsteigus valstybines vaistines pagerės vaistų prieinamumas ir sumažės jų kaina, nėra pagrįstas.

„Valstybė ir dabar visiškai reguliuoja vaistinių sektorių, o kompensuojamųjų vaistų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, ne vaistinės. Kompensuojamųjų vaistų tvarka galioja tiek jų tiekėjams, tiek pardavėjams, todėl argumentas, kad valstybinėms vaistinėms vaistai bus tiekiami mažesnėmis kainomis, yra neteisingas. Vaistų kainos gali būti mažesnės tik dotuojant valstybei, o tai jau būtų papildomos išlaidos iš biudžeto. Reikia tikėtis, kad Seimo nariai išgirs mus ir patys priims racionaliausią sprendimą bei nereikės laukti ar šalies prezidentas ištesės pažadą reikalui esant vetuoti valstybinių vaistinių steigimą“, – sako asociacijos prezidentė.

Pacientų ignoravimas – visų problemų šaltinis

Pasak A. Degutytės, SAM turėtų daugiau tartis su pacientų organizacijomis, o ne bandyti, nepaisant visų nuomonės, įteisinti savo sumanymus ar ištesėti rinkiminius pažadus.

„Farmacijos įstatymo pataisos neturi jokio ekonominio pagrindimo ir su tuo susijusių skaičiavimų, panašu, kad tai vien politiniai interesai. Norėtume, kad ministerija pateiktų atsakymus, kiek kainuos tokių vaistinių steigimas, išlaikymas, kas atlygins nuostolius, jei jų veikla bus nepelninga. Tokios vaistinės bus subsidijuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, kurios galėtų būti skiriamos pacientų gerovei užtikrinti, pavyzdžiui, sumažinti kompensuojamų vaistų priemokas ar į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti inovatyvių vaistų, skirtų gydyti sunkioms ligoms. Šis klausimas kelia didžiausią galvos skausmą“, – akcentuoja „Gyvasties“ atstovė.

Ji priduria, kad pacientams labiausiai rūpi ne iš kokios vaistinės pirkti medikamentus, bet kad kompensuojamų vaistų sąrašas būtų platesnis, o vaistai prieinami bei įperkami.