Padangų pirkimas sumažėjo, o padangų atliekų tvarkymo įsipareigojimai liko

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, per šių metų sausio – gegužės mėnesius  Gyventojų pajamų mokesčio surinkta septyniais procentais mažiau negu planuota.  Atrodo, tai nėra labai gąsdinantis mažėjimas, bet žmonių gyvenimo įpročius keitė ir įsivyravusi nežinia bei viešojoje erdvėje tvyranti ir vis labiau aitrinama baimė apie galimus tūkstančius užsikrėtusių, šimtus mirčių, artėjančią sausrą ir badą. Visa tai neišvengiamai atsiliepė ir padangų verslui. „Per karantino mėnesius mūsų organizacijos narių padangų pardavimas vidutiniškai sumažėjo apie 40 procentų“, – pabrėžia Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.

Šiemet rinka atsigaus?..

„Kaip ir visas verslas juntame karantino pasekmes – nemažas kritimas. Smarkiai sumažėjo naujų padangų pardavimas. Kovo – gegužės mėnesiais, kai ankstesniais metais būdavo pats aktyviausias padangų pirkimas, šiemet, palyginti su 2019 metais, pardavėme mažiau naujų padangų. Situacijos labai nedramatizuojame, – per karantiną susidariusią padėtį apžvelgia UAB „Melga“ prekybos direktorius Tadas Kuliešius – Šiais metais žmonės neskubėjo ir keisti padangų. Birželio pradžioje apie 20 proc. klientų, pas mus saugančių padangas, nebuvo pasikeitę padangų. Sunkesniais laikais žmonės ima taupyti savo saugumo sąskaita. Tikimės, kad žmonės nerizikuos, nes vasarą važinėti žieminėmis padangomis yra labai nesaugu.“

„Labai stipriai krito apyvartos. Balandžio mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, apyvarta sumažėjo apie 40 procentų,  o gegužės mėnesį – apie 60 procentų. Ir tai suprantama, nes per karantiną kas dirbo iš namų, kas prarado darbą, taigi sumažėjo automobilių naudojimas. O ir sumažėjusios pajamos atsiliepė, nes padangos nėra pirmo būtinumo prekė, tad žmonės rinkosi, kas jiems svarbiau“, – teigia UAB „Transratai“ atstovas Marius Kalendra.

„Sumažėjo važinėjimai ne tik lengvaisiais automobiliais, bet ir krovininis transportas buvo tik 40 procentų apkrautas. O tai reiškia, kad ir krovininis transportas mažiau keitė padangas. Ir labai abejoju, kad iki metų pabaigos padėtis pagerėtų“, – didelių lūkesčių dėl padangų verslo atsigavimo nepuoselėja ir Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.

Padangų atliekos išvežamos laiku

Tiek UAB „Melga“, tiek UAB „Transratai“ ir importuoja padangas, ir teikia serviso paslaugas. Kaip teigia šių įmonių atstovai Tadas Kuliešius ir Marius Kalendra, servisų apyvartą vis tik mažiau krito, nei padangų pardavimas. Padanga juk per vieną vasaros sezoną nenusidėvi tiek, kad atsirastų būtinybė pirkti naujas.

Kaip teigia „Melgos“ ir „Transratų“ atstovai, visi jų servisai priima keičiamas senas padangas, kaip ir įpareigoja įstatymai. Nėra problemų ir su senų padangų išvežimu. „Mus aptarnauja Padangų importuotojų organizacija. Kadangi mūsų partneriai yra įvairiose šalies vietose, susikaupus viename ar kitame servise daugiau padangų atliekų, pateikiame užsakymą PIO, jie ir organizuoja išvežimą“, – apie senų padangų sutvarkymą pasakoja Marius Kalendra.

Padangų atliekos iš aikštelių

„Nors pardavimai krito, bet tvarkymo užduotys nesikeičia. Sutartys su regioniniais atliekų tvarkymo centrais buvo pasirašytos praėjusių metų pabaigoje arba šių metų pradžioje, tad mūsų įsipareigojimai numatyti vadovaujantis 2020 metais planuojamų į Lietuvą įvežti padangų kiekiu. Tokio verslo sustabdymo niekas nesitikėjo. Dabar susidariusi situacija griauna visą padangų atliekų tvarkymo sistemą, nes regioniniai atliekų tvarkymo centrai nėra linkę atsižvelgti į tai, kad beveik perpus krito naujų padangų pirkimas. Iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių turime išvežti tą kiekį, kokį esme įsipareigoję sutartyje“, – vis labiau padangų importuotojus slegiančią problemą kelia Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.

 „2019 metais per penkis mėnesius Šiaulių regiono gyventojai į aikšteles pristatė 261 toną senų padangų. Šiemet – 190 tonų. Taigi 27 procentais mažiau nei penai. Karantinas labiausiai pasijuto balandžio mėnesį. Pernai per balandžio mėnesį buvo priduota per 78 tonas padangų atliekų, šiemet – tik 12 tonų. Manau, kad kitais mėnesiais šie skaičiai išsilygins. Tai, kad mus ištiko šokas ir kelis mėnesius negyvenome intensyvesnio gyvenimo, manau, nepaveiks žmonių sąmoningumo ir jie nevažinės nesaugiomis padangomis“, – mintimis dalijasi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro l. e direktoriaus pareigas Petras Žaltauskas.

„Per visą karantino laikotarpį tvarkėme padangų atliekas.  Nebuvome nei užsidarę, nei keitėme atliekų priėmimo sąlygas. Taigi padangų atliekas priiminėjome, kaip ir priiminėję. VAATC gavo ir perdavė tvarkymui daugiau padangų: 2020 m. sausio – gegužės mėnesį– 439 tonas, pernai per tą patį laikotarpį – 359 tonas. Kadangi karantino laikotarpis sutapo ir su padangų keitimu, siekdami mažinti viruso keliamas grėsmes,  vieni pirmųjų šalyje paprašėme gyventojus susilaikyti nuo padangų keitimo – tik vėliau pasirodė Vyriausybės analogiški pranešimai, tačiau karantiną žmonės išnaudojo tiek būsto remontui, tiek baldų keitimui, tiek ir mašinų tvarkymui. Rezultate per pirmą šių metų pusmetį, kaip ir kiekvienais metais, stebėjome nuoseklų pristatomų padangų kiekio augimą “, – padėti Vilniaus regione apibūdina Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.

Skatinama prekyba senomis padangomis?

Taigi gamintojai-importuotojai atsiranda prieš faktą – pajamos sumažėjo, bet išlaidos netgi padidėjo. Ir padidėjo dėl to, kad nuo šių metų įsigaliojo įstatymas finansiškai prisidėti prie didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo. Ši įstatymo pataisa gamintojams-importuotojams sukėlė šoką, nes kai kurie regioniniai atliekų tvarkymo centrai bandė sukabinti jiems visas su minėtų aikštelių eksploatavimų susijusias išlaidas. „Tokie reikalavimai būtų mus privertę didinti naujų padangų kainą, – teigia Danguolė Butkienė. – Po tokių ir panašių valdžios sprendimų susidaro įspūdis, kad siekiama paskatinti pirkti senas padangas, kurios neretai įvežamos be jokių mokesčių ir įsipareigojimų valstybei. O dirbantiems legaliai, mokantiems mokesčius, paspendžiama naujų spąstų.“

„Žinau, kad dauguma atliekų tvarkymo centrų yra sudarę sutartis su padangų importuotojais dėl padangų atliekų tvarkymo ir lėšų aikštelių eksploatavimui skyrimo. Tačiau susitarti dėl jų nebuvo paprasta, nes, nors įstatymas įpareigojo jas sudaryti, jame nėra aiškiai apibrėžta, kuria dalimi turi būti finansuojamas aikštelių eksploatavimas. Pasakyta, kad „iš dalies“, o rezultatas paliktas deryboms. Manau, kad sutartyse dabar esame sutarę dėl abiem pusėm palankaus aikštelių finansavimo dydžio, kuris leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimus bei įvertinti įstatymo poveikį “, – Danguolė Butkienę papildo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius ir priduria, kad nuo sausio mėnesio įsigaliojusios įstatymo pataisa sudarė sąlygas padangų atliekų tvarkymui nebenaudoti rinkliavos lėšų. Tačiau tai bus neišvengiama, jei organizacijos netvarkys surinktų padangų.

Mokantiems mokesčius – sunkesnė našta

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2018 metais į Lietuvą buvo įvežta beveik 29 099,7 tonų padangų. Padangų atliekų surinkta apie 23 421,1 toną. Nors oficialios statistikos dar ir nėra paskelbta, manoma, kad panašūs kiekiai buvo ir 2019 metais. Teigiama, kad šį kiekį papildo nelegaliai, tiksliau už šių padangų sutvarkymą Lietuvoje nesumokant, apie 20 proc. įvežamų padangų. Perki padėvėtą automobilį – jo padangos į Lietuvą įvažiuoja nesumokant už jų atliekų sutvarkymą. Radęs pigiau parduodamas naujas padangas kaimyninėje šalyje, pirkdamas sumoki už tų padangų sutvarkymą, bet pinigai lieka kaimyninėje šalyje, o padangų atliekos – Lietuvoje.  Neatmestinas dalykas, kad padangos be privalomų mokesčių įvažiuoja ir didesniais kiekiais. Taigi už kokias lėšas turi būti sutvarkomos tų padangų atliekos?

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Petras Žaltauskas pabrėžia, kad, nepaisant, kur yra pirkta padanga aikštelėse jas privalu priimti. Pagal įstatymą numatyta iš vieno gyventojo priimti 4–5 senas padangas ir jas tinkamai sutvarkyti.

Autoservisai, keisdami padangas, taip pat privalo priimti senas padangas, neklausdami, kur jos pirktos ir jas sutvarkyti.

Tačiau už kokias lėšas?  „Manau, kad stiprinant kontrolę, nelegalų srautą galima suvaldyti. Galbūt servisams reikėtų suteikti teisę nepriimti nemokamai senų padangų, jei jos pirktos užsienyje ar iš nelegaliai padangomis prekiaujančio verslo“, – svarsto Petras Žaltauskas.
Gal ir taip, bet kodėl turi būti baudžiamas vartotojas?

Nelegalūs padangų srautai iškreipia ir rinką. Nemokėdami mokesčių jie gali pigiau parduoti padangas, iš jų nereikalaujama finansuoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimą. Jiems nereikia skirti lėšų senų padangų sutvarkymui.

„Nelegalių padangų srauto valdymas yra didžiulė problema. Padangų atliekų tvarkymo negalima finansuoti iš rinkliavos – šį tvarkymą turi finansuoti padangų importuotojai, tačiau, vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu, importuotojai taip pat neprivalo finansuoti nelegalių padangų tvarkymo .Ieškant sprendimų, verta paminėti, kad dabar vis daugiau gamintojų pradeda savo gaminamas padangas čipuoti, taigi gamintojas aiškus, jam galėtų būti pateikiamas Lietuvoje surinktų atliekų kiekis, už kurio sutvarkymą jis ir sumoka. Tada nebūtų skirtumo, kur ta padangą pirkta, kaip įvežta. Tačiau, be abejo, toks pokytis pareikalautų bendro visų Europos Sąjungos šalių sutarimo“, – į padangų tvarkymo problema kitu kampu pasižiūri Tomas Vaitkevičius.
„Visiškai palaikau Tomo nuomonę.  Tai išties būtų labai reikšmingas pokytis padangų atliekų tvarkyme“, – VAATC direktoriaus mintis palaiko Danguolė Butkienė.

VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius pabrėžia, kad VAATC yra pasirašęs sutartį tik su viena savarankiškai padangų atliekas tvarkančia įmone. „ Pagal įstatymą lėšas aikštelių eksploatavimui ir padangų tvarkymui turėtų skirti tiek organizacijos, tiek tie, kurie nepriklauso organizacijoms ir padangas tvarkosi savarankiškai.  Sutartys yra pasirašytos su organizacijomis ir su viena savarankiškai padangų atliekas tvarkančia įmone. Tačiau oficialiai skelbiama, kad dar yra apie 15 savarankiškai tvarkančių padangų atliekas.  Akivaizdu, kad jie turi geresnes sąlygas, negu tie, kurie su mumis jau sudarė sutartis, – pabrėžia Tomas Vaitkevičius. – Sutinku, kad kai kurių jų kiekiai gan maži, bet tai ne priežastis nesilaikyti įstatymo ir neprisidėti prie didelių gabaritų aikštelių veiklos išlaikymo. Priversti juos elgtis pagal įstatymus gali tik valdžios institucijų kontrolė – kontroliuoti, ar jie turi sutartis su atliekų tvarkymo centrais ir paraginti juos tai padaryti, jei jų neturi. Kito instrumento kol kas nėra.“

Perdirbimas – vis dar kalbose

Pasak Tomo Vaitkevičiaus,  vis tik didžiausia padangų atliekų tvarkymo problema – jų perdirbimas. „Viena problemos dalis – padangų atliekas surinkti ir išvežti, bet kita dalis – kur išvežti, nes kol kas padangų atliekų perdirbimas Lietuvoje yra problema. Tiesiog nei Lietuvoje, nei artimoje kaimynystėje neturime patikimų ir pakankamų pajėgumų, kad būtų galima perdirbti visas susidarančias padangų atliekas. Kol nematome perdirbėjų, negalime būti ir  tikri sistemos tvarumu“, – pabrėžia Tomas Vaitkevičius.

Kadangi oficialiai dar nepateikti duomenys už 2019 metus, tenka vadovautis 2018 metų skaičiais. O tais metais 3 670,5 tonos surinktų padangų atliekų sudeginta, 6219,6 tonos perdirbta, 974,2 tonos apdorota (panaudota, paruošta naudoti ar šalinti, sudegė gaisre) ir 14 556 tonos eksportuotos.