Padidėjęs prakaitavimas – liga, su kuria susiduria beveik 40 proc. lietuvių
Beveik kas antras Lietuvos gyventojas susiduria su kasdieniu problematišku diskomfortu, kurį nulemia padidėjęs prakaitavimas pažastų srityse. Sudrėkusios pažastys dėl gausaus prakaitavimo ir yra vienas pagrindinių hiperhidrozės požymių. Su šia problema teigia susidūrę beveik 40 proc. lietuvių. Tokius duomenis atskleidžia bendrovės „Ipsen“ atliktas tyrimas.
Problematišku, diskomfortą keliančiu prakaitavimu lietuvių dažniausiai laikomos kasdien sudrėkusios pažastys (50 proc.), stresinių situacijų metu sudrėkusios pažastys (15 proc.), drėkstantys delnai (9 proc.), prakaituojančios pėdos (7%), drėkstantys delnai stresinių situacijų metu (2 proc.).
„Padidėjęs lokalus prakaitavimas – tai liga, vadinama hiperhidroze, tačiau Lietuvoje apie ją kalbama itin subtiliai. Natūralu, kad neturint pakankamai informacijos, objektyviai įvertinti situaciją nėra paprasta, tad neretai tiesiog numojama ranka į varginančius požymius, pasiliekant prie minties, jog tai neišvengiama, tiesiog taip jau lemta, o gal tai taip turi būti. Hiperhidrozė pasireiškia itin gausiu prakaitavimu ne tik šiltuoju metų laiku. Yra įvairių situacijų, kai sudrėkusios pažastys, delnai, padai ar kitos sritys sukelia ne tik fizinį diskomfortą, tačiau kartu neleidžia pasitikėti savimi. Juk prakaito žymes drabužiuose gali pastebėti visi, šlapią delną nemalonu paliesti ar paspausti, o ką kalbėti apie sudrėkusius padus“, – sako doc. dr. Rūta Gancevičienė, gydytoja dermatologė.
Kovai su gausiu prakaitavimu lietuviai – ir susiduriantys su hiperhidroze, ir ne – vis dar mieliau renkasi tradicines priemones, tokias kaip dezodorantai (atitinkamai 83 ir 71 proc.), antiperspirantai (38 ir 29 proc.), pabarstai (9 ir 4 proc.). Vos 1 proc. respondentų teigia išbandę botulino toksino injekcijas. Rinkdamiesi prakaitavimo slopinimo būdus, lietuviai pirmenybę teikia metodams, neturintiems nepageidaujamų poveikių (55 proc.), ilgalaikiškumui, kuomet priemonę užtenka naudoti kartą per savaitę ar rečiau (44 proc.), prekių ženklui (38 proc.), kainai (32 proc.), kiek mažiau renkasi pagal kitų patirtis ir rekomendacijas (14 proc.) ar ekologiją (10 proc). Tačiau svarbu tai, kad žmonėms, susiduriantiems su problematišku prakaitavimu, priemonės ilgalaikiškumas yra mažiau svarbus, nei poveikis be šalutinių efektų, prekių ženklas ir kaina.
„Nors statistinių tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai mieliau renkasi tradicines priemones, klinikinėje praktikoje tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje nuolat populiarėja kiti modernūs kovos su padidintu prakaitavimu būdai. Nepaisant, jog tik 1 proc Lietuvos pacientų žino ir naudojasi šiuo metodu, galima teigti, kad botulino toksino injekcijos iki šiol, o manoma, kad ir netolimoje ateityje išliks viena rezultatyviausių priemonių kovoje su hiperhidroze. Botulino toksino injekcijos yra ne tik saugus, bet ir pakankamai ilgalaikis būdas prakaitavimo mažinimui – priklausomai nuo organizmo savybių ir prakaitavimo intensyvumo, vienos injekcijos poveikis trunka nuo 3 iki 6 mėn., o kartais ir ilgiau. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų priemonių nuo padidinto prakaitavimo pasirinkimo kriterijus, botulino toksino poodinės injekcijos yra vienas iš galimų efektyvių sprendimų. Šią procedūrą gali atlikti tik gydytojas“, – teigia doc. dr. R. Gancevičienė.
Tyrimą „Ipsen“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „RAIT“, jo metu apklausta 450 30-65 m. vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių žmonių.
Botulino injekcijos nuo prakaitavimo atliekamos ne tik pažastų, bet ir delnų bei pėdų srityse. Šis būdas – itin efektyvus, nes veikia tiesiogiai slopindamas prakaito liaukų aktyvumą. Injekcijos žmogui nėra žalingos, o jų poveikis gali trukti beveik metus. Be abejonės, tokį gydymą taikyti gali tik profesionalūs dermatologai ar plastikos chirurgai, tačiau pastebėjus, jog hiperhidrozė tampa išties rimta problema, vertėtų šią galimybę rimtai apsvarstyti – tai gali tapti tikru išsigelbėjimu!
