Padidėjo sergamumas parazitine liga – echinokokoze

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas informuoja, kad Panevėžio regione išaugo sergamumas echinokokoze. Per penkis šių metų mėnesius buvo užregistruoti 3 šios parazitinės ligos atvejai (Kupiškio r.). Pernai tuo pačiu metu susirgimų echinokokoze nebuvo registruota.

Žmogus užsikrečia, kai kiaušinėliai per burną patenka į žarnyną

Echinokokozė yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai (echinokokai). Žmogus echinokokoze užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai žmogus užsikrečia bendraudamas su sveikais ar užsikrėtusiais šunimis, ant kurių kailio, liežuvio gali būti echinokoko kiaušinėlių ar narelių, taip pat nuo sumedžiotų laukinių gyvūnų (lapių, usūrinių šunų). Kiaušinėliai į žmogaus virškinimo traktą gali patekti ir su užterštais vaisiais, daržovėmis, naudojant maistui ar namų ūkyje atvirų telkinių vandenį. Užkratas gali būti paliktas bet kur: vejoje, smėlio dėžėje, daržovių lysvėje.

Liga pasižymi dideliu mirštamumu

Ligos pradžioje žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Dažniausiai echinokokozė nustatoma praėjus 5-15 metų. Ligos simptomai priklauso nuo cistos buvimo vietos, jos dydžio ir žmogaus organizmo jautrumo infekcijai. Sergantysis jaučia bendrą silpnumą, neturi apetito, mažėja kūno svoris. Pūslei augant atsiranda skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Ligonį pykina. Užaugusios cistos suspaudžia stambius tulžies latakus, prasideda gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, atsiranda skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, ligoniai neretai atkosti skreplius su krauju. Tai labai sunkūs susirgimai, kurių negydant žmogus gali mirti.

Echinokokozės profilaktika

• visada plauti rankas, ypač prieš maisto ruošimą, valgį, pasinaudojus tualetu, pažaidus su savo augintiniu, po lauko darbų;
• nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, vandenį gerti tik iš švarių šaltinių;
• nešerti gyvūnų (šunų, kačių) termiškai neapdorotais paskerstų gyvulių vidaus organais (kepenimis, plaučiais ir kt.) bei virtuvės atliekomis, kurios gali būti užkrėstos echinokokais;
• kaimo vietovėse šunis laikyti pririštus ir gydyti nuo kirminų;
• neleisti šunims ir katėms laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgo žmonės. Šiuos gyvūnus šerti tik jiems skirtuose dubenėliuose;
• tikrinti naminių gyvulių skerdieną;
• ūkiuose ir fermose naikinti graužikus.