Padievaičio darbai prasidėjo istoriniais radiniais
– Nėra jokios abejonės, kad prie Kvėdarnos yra stovėjusi pirmoji Gedimino pilis, – pareiškė Klaipėdos universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela, įvertinęs pirmuosius Padievaičio piliakalnio archeologinių tyrimų radinius.
Praeitą sekmadienį jis vadovavo piliakalnio teritorijoje dirbusiems Metalo ieškiklių naudotojų klubo nariams, kurių radiniai liudija, kad 13 a. antroje pusėje ir 14 a. pirmoje pusėje yra stovėjusi žemaičių pilis su nemaža gyvenviete šalimais. Pagal istorikų hipotezę, tuo laikotarpiu pirmąją savo pilį čia yra turėjęs kunigaikštis Gediminas, paskui ją palikęs ir išvykęs į Vilnių, kur tapo didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Vokiečių kronikose rašoma, kad pirmojo kryžiuočių žygio metu buvo užimta ir sudeginta Kvėdarnos pilis. Metalo ieškikliais rasti arbaleto strėlių strėlių antgaliai liudija, kad čia būta smarkaus susirėmimo. Kronikų užrašai ir naujausi archeologiniai radiniai patvirtina hipotezę, kad būtent čia yra stovėjusi labiausiai nutolusi Gedimino pirmoji pilis, kurią sunaikino pakeliui į Medvėgalį žygiavę kryžiuočiai.
Buvusios gyvenvietės teritorijoje rasta neblogai išsilaikiusių pasaginių segių, smeigtukų, kabučių, apyrankių, žiedų ir kitų žalvarinių papuošalų, kuriuos galėjo nešioti ir pamesti turtingesni žmonės dar pirmaisiais amžiais po Kristaus. Itin vertingu G. Zabiela laiko keturių romėniškų monetų radinį. Anksčiau piliakalnyje buvo rasta viena tokia moneta, kurią iškniso kurmis. Romėniškos monetos – tai jau solidus įrodymas, kad žemaičiai palaikė prekybos ryšius su Romos imperija.
– Anksčiau buvo manoma, kad tokia prekyba vyko tiktai pajūryje, o dabar aišku, kad prekybos keliai ėjo gilyn į Žemaitiją, – tvirtina archeologas.
Pasirodo, senovės kvėdarniškiai yra turėję ir metalo liejyklą – gyvenvietės teritorijoje rasta geležies šlako ir krite vadinamas keturkampis geležies žaliavos gabalas. Yra žinoma, kad geležies liejybai senovės žemaičiai naudojo pelkių rūdą.
Archeologiniai tyrinėjimai atliekami, pradėjus piliakalnio tvarkymo projektą, kuris finansuojamas pagal bendrą Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos programą. Pagal tą programą rusai tvarko Nemuno krantinę Sovetsko mieste, mes tvarkome Padievaičio piliakalnį, kuris bus pritaikomas ir turizmui. Viešąjį rangos darbų konkursą laimėjusi UAB „Kvėdarsta“ jau iškirto dalį krūmų tvarkomoje teritorijoje, akmenimis sutvirtino Jūros pakrantę, kad upės srovė nebeardytų piliakalnio papėdės. Piliakalnio teritorijoje bus iškirsti medžiai, bet kol paukščių perėjimo laikas, to daryti negalima iki rugpjūčio pirmosios.
Po piliakalnio tyrinėjimų metalo ieškikliais pradėti archeologiniai kasinėjimai. Prie Klaipėdos universiteto darbuotojų Viliaus Memgaudžio ir Mindaugo Nabažo prisidėjo savo kastuvą atsinešęs kvėdarniškis Eugenijus Ivanauskas ir jo dukra Jurga Sparnauskienė. Kaip sako Šilalės rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Jurgita Viršilienė, prasidėję archeologiniai tyrinėjimai visada susilaukia didelio vietinių žmonių dėmesio. Ypač daug vietinių savanorių buvo atėję į pagalbą profesionaliems archeologams, tyrinėjant Bilionių piliakalnį. Beje, Metalo ieškiklių naudotojų klubo nariai Padievaičio piliakalnyje irgi dirbo savanorystės pagrindais, negaudami už tai jokio atlygio.
– E. Ivanausko dėka buvo aptiktas paminklinis akmuo, kažkada tikriausiai stovėjęs kažkokiose kapinaitėse ir atvežtas čia Jūros pakrantei sutvirtinti, – sako J. Viršilienė. – „Kvėdarstos“ darbininkai tuos akmenis veža iš pamiškių ir pakrūmių, kur jie buvo suversti melioracijos metu. E. Ivanauskas ant vieno akmens pastebėjo iškaltą žmogaus pavardę. Tas akmuo bus išvežtas į kurias nors kapinaites, užtat laikraščiui išėjo skambi antraštė, kad mes upės krantą tvirtiname paminkliniais akmenimis. Išeitų, tvarkome piliakalnį, ardydami kažkurias kapinaites, – šypsosi paveldo apsaugos specialistė.
Pagal rangos darbų sutartį „Kvėdarsta“ piliakalnį turi sutvarkyti ir pritaikyti turizmui iki šių metų gruodžio 24 dienos, gaudama už tai 384, 86 tūkstančio eurų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis be savivaldybės prisidėjimo rajono biudžeto pinigais.
– Jeigu ne šis projektas, piliakalnis dar ilgai nebūtų matęs archeologų, – sako docentas G. Zabiela. – Tikra sėkmė archeologijos mokslui.
