Pagalba elgesio sutrikimų turintiems vaikams turi būti efektyvesnė
Lietuvoje daugėja elgesio sutrikimų turinčių vaikų. Tai mokyklos nelankantys, savo elgesiu keliantys pavojų arba darantys žalą sau ar aplinkiniams, vaikai. Siekiant padėti jiems įveikti ydingą elgesį, yra taikoma minimalios priežiūros priemonių sistema, skirta tokių vaikų ugdymui ir socialinės pagalbos teikimui. Pavyzdžiui, vaikas gali būti įpareigojamas lankytis pas specialistą, mokytis pagal tam tikrą mokymo programą, dalyvauti prevencinėse, socialinių įgūdžių ugdymo ar kitose vaiko elgesį koreguojančiose programose. Valstybės kontrolė vertino, ar tinkamai įgyvendinama vaiko minimali priežiūra, t. y. ar pagalba vaikams teikiama efektyviai.
„Nuo to, kaip bus įgyvendinama vaiko minimali priežiūra, priklauso, ar pagerės elgesio sutrikimų turinčių vaikų elgesys, ar bus išugdytos visuomenėje priimtinos vertybių nuostatos ir socialiniai įgūdžiai, kurie ateityje padės vaikams tapti atsakingais piliečiais, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Deja, nors ši priemonė taikoma vis didesniam vaikų skaičiui, daugėja vaikų, kuriems tokios pagalbos neužtenka ir kurie vėliau nukreipiami į socializacijos centrus“.
Vienas svarbiausių sėkmingo minimalios priežiūros priemonių taikymo garantų yra priemonių ir jų vykdytojų parinkimas atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius. Auditorių teigimu, kaip tik to ir stinga. Minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos tik tada, kai mokykla, kurioje vaikas mokosi, jau yra išnaudojusi visas švietimo pagalbos priemones. Tačiau apklausus 58 iš 60 savivaldybių nustatyta, kad 94 proc. atvejų, kai mokykla kreipėsi dėl pagalbos priemonių vaikui skyrimo, ji pati buvo paskirta jų vykdytoju, nors jai reikia kitų institucijų ar specialistų pagalbos.
Auditoriai konstatavo, kad mieste ir kaime gyvenantiems vaikams vienodai prieinamos tik socialinių pedagogų paslaugos. Kitų specialistų pagalbą kaime gyvenantiems vaikams suteikti yra sunkiau. Dar viena problema – netolygus švietimo, švietimo pagalbos ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų pasiskirstymas. Atokesnėse vietovėse gyvenantiems ir socialinę atskirtį patiriantiems vaikams jos yra sunkiau prieinamos. Auditoriai pažymėjo, kad trūksta programų kurios būtų specialiai pritaikytos elgesio problemų turintiems vaikams arba jos yra mokamos, o savivaldybės dalyvavimo programose išlaidų dažniausiai nekompensuoja.
Dažnai vaiko elgesio problemos yra susijusios su jo aplinka, tad svarbu teikti kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai. Kai kurios savivaldybės elgesio sutrikimų turinčių vaikų tėvams siūlo psichologo konsultacijas, kviečia dalyvauti organizuojamuose seminaruose. Tačiau tėvai jų lankyti neprivalo. Todėl problematiškų šeimų šios priemonės gali ir nepasiekti, o vien darbo su vaiku rezultatai gali būti trumpalaikiai. Bendravimo su vaikais tobulinimo kursus privalo lankyti tik administracinius teisės pažeidimus padariusių vaikų tėvai. Tokius privalomus kursus būtų tikslinga lankyti daugeliui tėvų, kurių vaikams taikoma minimali priežiūra.
Be to, auditorių teigimu, stinga vaiko elgesio korekcijai taikytų priemonių vertinimo, nes savivaldybės iš jų vykdytojų ne visuomet reikalauja ataskaitų apie tai, kaip sekėsi priemonę įgyvendinti. Neturint šios informacijos sunku įvertinti pasirinktos priemonės rezultatyvumą ir numatyti, kaip toliau dirbti su vaiku.
Ypač svarbu, kad tiek vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdytojai, tiek patys vaikai ir jų šeimos suprastų, kad šių priemonių taikymas yra pagalba vaikui jo paties labui ir dalyvautų priemonių veiklose geranoriškai, o ne suprasdami tai kaip bausmę arba prievartinį auklėjimą.
Valstybės kontrolė Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms pateikė rekomendacijas, kaip tobulinti dabar taikomą vaiko minimalios priežiūros sistemą užtikrinant, kad pagalba vaikams būtų efektyvi ir duotų didesnį rezultatą.
