Pagalba pokalbiais senjorams: Vilnius bendradarbiaus su „Sidabrine linija”

Naujų bendravimo formų karantino metu teks ieškoti visoms amžiaus grupėms. Vilniaus miesto savivaldybė, suprasdama, kad būtinybė apriboti socialinius ryšius gali ypač skausmingai atsiliepti namuose liekantiems senjorams, spręsti problemai telkiasi tuos, kurie tai geriausiai moka – telefoninius pokalbius siūlančią „Sidabrinę liniją”. 

 

„Viena yra higiena, maistas, raginimas likti namuose, kuo jau rūpinamės. Kita – emocinė žmonių savijauta, kai visi būsime užsidarę tarp keturių sienų. Pirmiausiai norime pasirūpinti viruso pažeidžiamiausia grupe – vyresniais žmonėmis, kuriems kartais trūksta elementaraus pasikalbėjimo. Esu tikras, kad „Sidabrinė linija”, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

 

Tuo, kad ši linija galėtų tinkamai veikti, kalbėtis su užsiregistravusiais senjorais galėtų kuo daugiau savanorių, rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė ir privatūs rėmėjai, aukodami šiai platformai tiesiogiai (dažnu atveju – per periodinius mokėjimus) arba per portalą aukok.lt.  Visa ši parama itin laukiama šiandien, kai pastaruosius du mėnesius projekto komanda skaičiuoja rekordiškai išaugusį poreikį: sausį įvyko 1955 pokalbiai ( 42 000 min.), vasarį – 2082 pokalbiai (41 896 min.).

 

„Senjorui sutikus, pašnekovas parenkamas pagal išsakytus pašnekovo amžiaus, patirties, išsilavinimo, pomėgių ir kitokius kriterijus, – aiškina „Sidabrinės linijos” įkūrėjas Marius Čiuželis. – Toliau jau viskas automatizuota, t.y. turime virtualų skambučių centrą, kuris sutartu laiku automatiškai sujungia reguliarių pokalbių pašnekovus – senolį ir savanorį arba senolius (asmens duomenimis su niekuo nesidalijame, todėl bendrauti „Sidabrinėje linijoje” yra visiškai saugu ir paprasta).”   

 

Linijos darbuotojai ir savanoriai jau ketverius metus darbo dienomis, nuo 8 iki 20 val., atsiliepia į šimtus senjorų skambučių ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Skambina ir vieniši žmonės, ir tie, kurie turi artimųjų, tačiau nori naujų pažinčių. Kartais senjorams reikia patarimų. Kartais – nukreipimo į specializuotą pagalbą teikiančias organizacijas. Pokalbiai neretai užtrunka ir pusvalandį, ir daugiau. Galima numanyti, kad šiuo sudėtingu visiems laiku patarimų ar dėmesio gali prireikti dažniau. Linijos darbuotojai skaičiuoja, kad skambinančiųjų nuolat yra daugiau nei 2000, ir dalis jų naudojasi privilegija turėti nuolatinį pašnekovą – vieną iš 300 savanorių ar kitą senjorą. 

 

„Sidabrinė linija” laukia ne tik finansinės paramos, bet ir įvairios savanorystės. „Mums labai praverstų bet kokia pagalba skleidžiant žinią apie šią pagalbą – skatinant ir drąsinant senolius skambinti ir registruotis, padėti susisiekti, taip pat pagelbėti pritraukiant lėšas dabar, kai verslas, iš kurio finansavimo mes didžiąja dalimi gyvename, stagnuos. Reikia ir pagalbos kitomis kompetencijomis –   rinkodaros, komunikacijos, teisės”, – sakė M. Čiuželis.

 

 „Pasidalijimas patiriamais išgyvenimais su draugais ar artimaisiais veiksmingiausiai mažina nerimo jausmą, tačiau šiuo metu, paisant rekomendacijų, reikėtų vengti gyvo kontakto su žmonėmis. O tai gali itin paskatinti vienišumo ir dar didesnės atskirties jausmą. Pokalbiai telefonu tampa saugiausia bendravimo priemone, kuri veiksmingai padeda sugrįžti ramybės jausmui. Geras ir nuoširdus pokalbis padeda nesirgti”, – neabejoja Kristina Čiuželienė, „Sidabrinės linijos” skambučių centro vadovė, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo steigėja.

 

Pernai Kristina ir Marius Čiuželiai už dėmesį vienišiems senoliams Vilniaus miesto savivaldybės įvertinti Šv. Kristoforo statulėle.