Pagėgių bibliotekoje – tiesioginė transliacija apie tautiškumą ir pilietiškumą
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 7b klasės moksleivius bei vyresniuosius technologijų mokytojus Jurijų Vasiljevą ir Valdą Gečą sudalyvauti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei asociacijos „Langas į ateitį“ (Vilnius) organizuotoje tiesioginėje transliacijoje „Tautiškumo ir pilietiškumo santykis Lietuvoje“.
Šios įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „Lietuvos gyventojų informacinio saugumo link“ parengtos transliacijos lektoriai – portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys ir Valstybingumo studijų centro (Vilnius) politologas Dovilas Petkus.
Lektoriaus Donato Puslio skaitomame pranešime „Tesprendžia tauta. Kokia?“ apžvelgtos nūdienos pasaulio politinės aktualijos, vadinamosios „pykčio“ politikos bei visuomenės susiskaldymo įtaka valstybės gyvenimo tėkmei. Akcentuota, jog Lietuva turi būti suvokiama kaip vieninga ir jokiais atžvilgiais nedaloma (pvz., mintinis šalies suskaidymas į miesto ir provincijos sritis iššaukia tautos susiskaldymo bei atskirties problemas). Portalo Bernardinai.lt vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio teigimu, pilietiškumas ir tautiškumas yra pamatinės, viena kitą papildančios bei palaikančios tautos vertybės. O bibliotekos – gyventojų traukos centrai – aktyviai organizuodamos įvairius diskusinius – šviečiamuosius renginius tautiškumo bei pilietiškumo tematika, ugdo politiškai sąmoningus, Lietuvos valstybės gyvenimui neabejingus ir savo Tėvynei lojalius visuomenės narius.
Antrojoje transliacijos dalyje Valstybingumo studijų centro (Vilnius) politologas Dovilas Petkus skaitė pranešimą tema „Pilietiškumo samprata kaip iššūkis politiškumui“. Šiuo pranešimu siekta atsakyti į klausimus „Ar pilietiškumas yra pakankama sąlyga Lietuvos valstybės politiškumui palaikyti?“ bei „Kokią politinę tautą mes kuriame?“. Ypač daug dėmesio teikta XX-ajame amžiuje itin plačiai viešojoje erdvėje vartotos sąvokos „patriotizmas“ ir XXI-ajame amžiuje ją pakeitusio termino „pilietiškumas“ palyginimui. Akcentuoti kertiniai, Lietuvos politinės valstybės kūrimui tvirtus pamatus padėję idėjiniai „akmenys“: tautiškumas, kalba, kultūra, istorijos didvyriai. Lektoriaus įsitikinimu, tautiškumas teikia gyvybiškumą politiškumui ir atvirkščiai.
Pasibaigus transliacijai, moksleiviai, pedagogai ir bibliotekininkai tęsė išklausytos temos nagrinėjimą apvaliojo stalo diskusijos metu. Dalintasi mintimis apie Lietuvos ateities galimybes, pilietiškumui, patriotizmui, tautiškumui bei politiškumui būdingus bruožus, žmogaus pareigas savo Tautai, Tėvynei ir Valstybei.
