Pagerbtas Mauthauzeno koncentracijos stovykloje kalėjusių ir žuvusių Lietuvos gyventojų atminimas
Gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines, buv. Mauthauzeno (Austrija) koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Austrijoje ir Mauthauzeno memorialo administracija.
Iškilmingame renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorė Vienoje Loreta Zakarevičienė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, vadovaujami generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės.
Mintis įrengti atminimo lentą Mauthauzeno koncentracijos stovykloje kalėjusiems Lietuvos gyventojams kilo 2013 m., po Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovų apsilankymo Memoriale. Negalutiniais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1941–1945 m. šiame lageryje kalėjo devyniasdešimt Lietuvos piliečių – lietuvių, žydų, rusų. Daliai jų pavyko išgyventi, pvz., žinomam politiniam ir visuomenės veikėjui Erdmonui Simonaičiui (1888–1969).
 |
Memorialinės lentos projektą sukūrė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis specialistas, skulptorius Jonas Jagėla, o lėšas jos gamybai skyrė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Lentą pagamino UAB „Sonetas ir Ko“.
Nacių koncentracijos stovykla Mauthauzeno miestelyje, prie Dunojaus, buvo įsteigta 1938 m. vasarą. Ji buvo skirta „nepataisomiems Trečiojo reicho politiniams priešams“ ir priklausė griežčiausiajai – 3-iajai – kategorijai. Didžiuliame stovyklų komplekse, kurį sudarė 49 mažesnės stovyklos, buvo kalinta apie 200 tūkst. žmonių iš 40 šalių. Apie pusė iš jų žuvo. Stovykla buvo išlaisvinta JAV kariuomenės 1945 m. gegužės 5 d.
