Pagerbtas partizanų atminimas, prisiminti sudeginti kaimai
Tradiciškai trečiąjį gegužės savaitgalį minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šiai dienai skirtas renginys gegužės 15-ąją vyko Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Šv. Mišias už Lietuvos laisvę ir partizanų atminimą aukojęs kunigas Miroslavas Anuškevičius per pamokslą kalbėjo apie tikėjimo svarbą žmogaus gyvenimą ir meilę artimui. ,,Tai tarsi du sparnai, kurie padeda žmogui eiti į priekį, išgyventi sunkumus…“,– sakė kunigas.
Po mišių buvo priminta istorinė tradicija, kalbėta apie praeitį ir dabartį, klausytasi dainų. Dar prieškario Lietuvoje vyko kariuomenės ir visuomenės suartėjimo, pažinimo renginiai. Pirmas toks surengtas 1935 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ši šventė papildyta ir partizanų pagerbimu, kovotojus už laisvę suvokiant kaip tragiškos lemties Lietuvos kariuomenės dalį.
Minėjime dalyvavo ir kalbėjo Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinoje pirmininkas Vytautas Gimžauskas. Jie prisiminė skaudžią mūsų tautos istoriją, taip pat kalbėjo apie Ukrainoje vykstančią laisvės kovą. ,,Iš istorijos ir šiandien mes matome, kokia trapi yra žmogaus bei tautos laisvė. Lietuva yra NATO narė, todėl mes galime jaustis saugūs. Linkiu visiems vienybės, meilės ir tikėjimo…“,– sakė vicemeras. V. Gimžauskas kalbėjo apie partizanų atminimą ir prisiminė sudegintus Ignalinos rajono kaimus, kurie buvo pasmerkti įtariant jų žmonių pagalbą partizanams. Tai Jaciūnų, Šiliniškių, Radučio kaimai.
Minėjimą vedusi Ceikinių laisvalaikio organizavimo specialistė Ema Trapikienė kvietė žmones pasimelsti už visus mūsų krašto ir Lietuvos partizanus, karius, savanorius, už kiekvieną žuvusį ir kentėjusį dėl Lietuvos laisvės, taip pat už šeimas, nes gegužės 15-oji yra minima kaip Tarptautinė šeimos diena. Na, o prisiminimus ir linkėjimus palydėjo gražios ir nuoširdžios Ignalinos rajono kultūros centro ansamblio ,,Atgaiva“ (vad. Vida Ksenzovienė) dainos.
Po minėjimo buvo aplankytos atminimo vietos: Ignalinoje, Laisvės gatvėje, esantis paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę, nežinomų partizanų kapas miesto kapinėse, taip pat paminklai ir kryžiai Jaciūnų, Radučio ir Šiliniškių kaimuose. Gėles atminimo vietose padėjo ir žvakeles uždegė savivaldybės meras Justas Rasikas, mero pavaduotojas Juozas Rokas, savivaldybės tarybos nariai Aušra Čeponienė, Vilius Cibulskas, Vytautas Gimžauskas, taip pat visuomenės atstovai. Šiliniškių kaime, prie pernai atstatyto kryžiaus kaimo tragedijai atminti, susirinko ir būrelis gyventojų. Prisiminimais dalijosi įvykių liudininkas, vyriausias kaimo gyventojas 100-metis Juozas Kindurys.
1944 m. gruodžio 12 dieną rusų kareiviai kaime surengė partizanų gaudynes. Prie Paūkojės nušovė iš kaimo pabėgusį Adolfą Gaižutį. Jį atvežė į kaimą atpažinimui, niekas neišsidavė, tik vienas P. Valiukas pasakė vardą ir pavardę. Tuomet buvo padegta Gaižučių sodyba. Padegus tvartą, iš jo išbėgo ten besislapstęs Adolfo pusbrolis, kurį kieme iškart nušovė, paskui buvo nušautas ir Adolfo brolis Juozas Gaižutis. Kareiviai ėjo iš trobos į trobą ir pagal turėtą informaciją ieškojo šaukiamojo amžiaus vyrų. Jų neradę, trobesius degino. Po gruodžio 12-osios tragedijos Šiliniškėje liko tik viena, minėto P. Valiuko, sodyba… 1945 m. vasario 15 d. NKVD kariuomenė sudegino ir Jaciūnų kaimą. Buvo sušaudyti kaimo vyrai. Jų atminimui 2000 m. kaime pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro projektą pastatytas paminklas – šeši kryžiai su šešių sušaudytų vyrų pavardėmis. 1944 metų Radučio kaimo tragediją mena paminklas ir prie kelio stovintis aukštas medinis kryžius – kančios ir tikėjimo simbolis. NKVD kariuomenė, talkinant vietos stribams, kaime gyvus sudegino septynis niekuo nekaltus gyventojus.
