Pagrindinės Kauno miesto gyventojų mirties priežastys jau daugelį metų išlieka tos pačios
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėseną, pateikia pagrindinius rodiklius apie savivaldybės gyventojų mirtingumą. Pastebima, jog pagrindinės mirtingumo priežastys jau daug metų iš eilės nekinta. Tai – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, jog gyventojai turėtų daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ne tik aktyviai dalyvaujant valstybės finansuojamose sveikatos patikros programose, tačiau ir stengiantis gyventi sveikiau.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro pateiktais duomenimis, 2014 m. Lietuvoje mirė 40 252 žmonės, t. y. 1 259 asmenimis mažiau negu 2013 m. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys (transporto įvykiai, atsitiktiniai paskendimai, šalčio poveikis, atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu, savižudybės, nužudymai). 2014 m. šios trys mirties priežastys sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras pateikia tokius duomenis: 2014 m. Kauno mieste mirė 3 860 žmonių, t. y. 47 asmenimis mažiau nei 2013 m.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės Ievos Valentaitės, analizuojant Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės gyventojų mirtingumo priežastis, nustatyta, kad kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje sudarė daugiau nei pusę (56 proc.) mirties priežasčių, Kauno miesto savivaldybėje – 55,8 proc. Piktybiniai navikai Lietuvoje sudarė 19,9 proc. mirties priežasčių, Kauno miesto savivaldybėje šiek tiek daugiau – 21,4 proc. Dar viena pagrindinių mirties priežasčių – išorinės mirtys, kurios sudarė 8,3 proc. visų mirusių Lietuvos gyventojų, Kauno miesto savivaldybėje – 7 proc. gyventojų. Virškinimo sistemos ligos mirties priežasčių struktūroje atsidūrė ketvirtoje vietoje.
Lietuvoje virškinimo sistemos ligos sudarė 5,2 proc. mirties priežasčių, Kaune – 5,5 proc. Nuo kvėpavimo sistemos ligų mirė šiek tiek mažesnis procentas gyventojų, jos sudarė 2,9 proc. mirties priežasčių Lietuvoje, o Kaune – 2,3 proc. Mirties priežasčių struktūroje mažiausias mirtingumas pastebėtas tarp segančiųjų infekcinėmis ligomis, nuo jų Lietuvoje mirė 1,7 proc., Kaune – 1 proc. visų mirusiųjų.
Lyginant vyrų ir moterų mirties priežastis, nustatyta, kad nuo kraujotakos sistemos ligų Kauno mieste 2014 m. mirė didesnė dalis moterų nei vyrų (atitinkamai 62,3 ir 48,3 proc. iš visų mirties priežasčių). Didesnis mirtingumas dėl piktybinių navikų nustatytas tarp vyrų – tarp visų mirties priežasčių jos sudarė 23,9 proc., kai tuo tarpu moterų dėl tos pačios priežasties mirė 19,3 proc. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų. Moterys daugiausia mirė nuo krūties, skrandžio ir kiaušidžių piktybinių navikų. Dėl išorinių mirties priežasčių taip pat mirė daugiau vyrų (10,8 proc. visų mirties priežasčių), o moterų kur kas mažiau (3,7 proc.).
Atsižvelgiant į tendencingai dažniausiai registruojamas mirties priežastis, gyventojai turėtų daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ne tik aktyviai dalyvaujant valstybės finansuojamose sveikatos patikros programose, tačiau ir mažinant rizikos veiksnius, lemiančius ligų vystymąsi – propaguoti sveiką gyvenimo būdą, būti fiziškai aktyvūs, laikytis sveikos mitybos principų, vengti streso ir žalingų įpročių. Sveika gyvensena turėtų būti skatinama tiek namuose, tiek darbo kolektyvuose, tiek socialiai pažeidžiamų asmenų grupėse.
