Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas: „Laikas baigti glostyti girtuoklius“

Panevėžio rajono Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas vienas pirmųjų šalyje į alkoholizmo liūną įklimpusius bendruomenės narius nukreipė gydytis savivaldybės lėšomis. Prieš septynerius metus seniūnijai vadovauti pradėjęs V.Šležas su pareigūnais ėmėsi naikinti nelegalius alkoholio „taškus“, o pirmajam kaimo girtuokliui gydyti pinigus krapštė iš savo kišenės.

„Niekaip negaliu atsigauti po šio savaitgalio įvykių Kėdainių rajone. Bijau, kad ir mūsų seniūnijoje kas nors nenutiktų, gi kelios šeimos yra ant siūlo galo“, – tikino Paįstrio, kur gyvena 2659 žmonės, seniūnas Virginijus Šležas. Yra šeimų, kurioms seniūnas ar socialinė darbuotoja skambina ir po tris kartus per dieną, jei tik kyla įtarimas, kad gali būti girtaujama.

Girtuokliai traukiasi iš kelio

Seniūnijai vyras ėmė vadovauti prieš septynerius metus. Pirmąjį pusmetį jis kartu su policijos pareigūnais išnaikino visus „taškus“, kur buvo prekiaujama naminuke ar alkoholio surogatais. Panevėžietis, matydamas, kad kaimuose alkoholizmas – didžiausia problema, pirmajam Paįstrio girtuokliui gydyti skyrė asmenines lėšas.

Vėliau rajono savivaldybė rado lėšų asmenims iš rizikos šeimų gydyti. „Tačiau alkoholizmas taip išplitęs, kad netrukus įtikinome savivaldybę, kad reikia remti „kodavimą“ ir tų asmenų, kurie gyvena vieniši ar turi jau suaugusius vaikus. Ko tik nedarome: įtikinėjam, visaip kalbinam, prašom, kad Viešpats pagaliau apšviestų protą ir žmogus susiprotėtų gydytis“, – pasakojo V.Šležas.

Vieni gydytis sutinka dar nė neišsiblaivę, tad juos tenka dar ir išblaivinti, kiti pas medikus prisistato be kvapelio.

Praėjusiais metais buvo „koduoti“ 10 Paįstrio gyventojų. Dalis, anot seniūnijos darbuotojų, nebežiūri į svaigalų pusę. Kiti, deja, ilgai neištvėrė ir jau po kelių mėnesių vėl šlitinėjo patvoriais.

V.Šležas prisipažįsta, kad vietiniai pijokėliai, pamatę jį apeina lanku ir vengia susitikimų.

Pasisako už priverstinį gydymą

„Saugodami pijokų teises mes pažeidžiame kitų žmonių teises: jo žmonos, vaikų, kitų artimųjų. Saugom vieną žmogų, o kenčia dar koks dešimt. Esu už priverstinę „kodaciją“. Kiek galime glostyti tuos girtuoklius, gailėti jų? Laikas imti juos gydyti, nebegalime toleruoti“, – griežtos pozicijos laikosi seniūnas.

Anot jo, paslysti galima labai lengvai.  V.Šležas pats matė, kaip darbštūs žmonės labai lengvai ir greitai nusirita į dugną. „Iš pradžių alkoholis tik atsipalaidavimui, paskui ir pasilinksminimui, ir liūdesiui skandinti. Kartais tiek tereikia – vos poros mėnesių“, – pastebėjo seniūnas.

Neseniai į seniūniją kreipėsi viena moteris. Ji jau negeria dvejus metus, tačiau seniūnijos darbuotojų paprašė dar kartą būti „koduota“.

Saugo verslą – naikina tautą

V.Šležas kaip puikų pavyzdį vis pamini Naisius, kur kasmet vyksta festivaliai be alkoholio. „Žmonės turi praplėsti akiratį, nueiti į teatrą, pakeisti aplinką, pamatyti pasaulio. Dėl to daug dirbti turime visi“.

Didžiausias blogis kaimuose, anot seniūno, vos kelis eurus kainuojantys, pigūs svaigalai, vietinių Paįstrio gyventojų „dūstu“ vadinami.

„Garsiai šaukiama, kad reikia saugoti verslą, negalima jam kenkti, bet, kad tauta nuodijama – pamirštama“, – pažymėjo V.Šležas.

Seniūnas viliasi, kad šiemet gydytis panorės dar daugiau vietos gyventojų.