Pakeistos tiesioginių išmokų taisyklės

2015 m. balandžio 9 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Kviečiame pareiškėjus susipažinti su pagrindinėmis naujų taisyklių, kurios ypač aktualios prasidėjus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui, nuostatomis.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių tikslas – nustatyti reikalavimus aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus.

Neremiamą veiklą reikia pažymėti paraiškoje

Naujai patvirtintose taisyklėse nustatyta, kad visi pareiškėjai, deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, paraiškose privalo pažymėti, ar vykdo (jeigu vykdo) tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą, užpildydami 3 lentelę „Informacija apie pareiškėjo vykdomą tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą“.

Nustačius (pareiškėjui nurodžius paraiškoje arba kitais atvejais), kad pareiškėjas priskiriamas prie subjektų, vykdančių tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą, pareiškėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) turi pateikti vieną iš  žemės ūkio svarbos pareiškėjo veikloje įrodymų. Svarba gali būti įrodyta remiantis gautomis pajamomis iš žemės ūkio veiklos.

Žemės ūkio svarba įrodoma, jei pareiškėjo metinė tiesioginių išmokų suma už praėjusius kalendorinius metus sudaro bent 5 proc. visų pajamų, kurių jis gavo už praėjusius finansinius metus iš ne žemės ūkio veiklos. Kitas žemės ūkio svarbos pareiškėjo veikloje kriterijus yra tai, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 33 proc. visų už praėjusius metus gautų pajamų. Trečias kriterijus – pareiškėjo pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NMA, siekdama  įsitikinti, kad pareiškėjo pateikti duomenys yra teisingi, atrinks 5 proc. visų pareiškėjų atlikti administracinį patikrinimą, neatsižvelgdama į tai, ar jie vykdo tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą.

Pareiškėjas, nepateikęs įrodymų dėl žemės ūkio svarbos jo veikloje pagal vieną iš įrodymo kriterijų arba pateikęs nepakankamai įrodymų, yra laikomas neaktyviu žemės ūkio veiklos subjektu, todėl tiesioginių išmokų negaus.

Kas laikoma tyčiniu neteisingu deklaravimu

Tiesioginės išmokos mokamos tik už geros agrarinės būklės naudmenas. Jei patikros vietoje metu nustatoma, kad prašoma paramos už medžiais, krūmais ir piktžolėmis apaugusius plotus, juose nevykdoma žemės ūkio veikla, pareiškėjui taikomos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.

Tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, jei pareiškėjas deklaruoja plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla (nepateikia žemės dirbimo įrodymo dokumentų), jei jis prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas žemės ūkio naudmenas. Tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, jei pareiškėjas deklaruoja 0,1 ha arba didesnį plotą ir nurodo, kad jame augina į Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorių neįtrauktus augalus. Jei pareiškėjas deklaruoja plotą, už kurį siekia gauti susietąją paramą ir (arba) išmoką už „žalinimo“ reikalavimų įgyvendinimą, bet nustatoma, kad šiame plote auginami augalai neatitinka keliamų reikalavimų, toks deklaravimas taip pat laikomas tyčiniu neteisingu deklaravimu.

Svarbu pažymėti, kad paminėtais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau nei 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto.

Kiti pakeitimai

Naujose taisyklėse numatyti atvejai, kada žalioji masė gali būti sumulkinta ir tolygiai paskleista. Tai galima daryti, jei nustatytu laikotarpiu pareiškėjo deklaruoti ganyklų arba pievų plotai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendro paramai tiesioginėmis išmokomis tinkamo ploto. Pareiškėjai, kurių  deklaruoti ganyklų arba pievų plotai sudaro daugiau kaip 10 proc. bendro paramai tiesioginėmis išmokomis tinkamo ploto ir kurių einamųjų metų laikytų ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG vienam ha, gali susmulkinti ir paskleisti gyvūnų nenuėstus žolės likučius, bet tokiu atveju būtini gyvulių buvimo lauke požymiai.

Pūdyme negali būti vykdoma žemės ūkio gamyba siekiant gauti einamųjų metų produkcijos, todėl žaliajame pūdyme negali būti ganomi gyvuliai, šienaujama žolė arba auginami kiti nei žoliniai (tik kodu GPŽ deklaruojami) augalai. Žaliajame pūdyme auginami dirvos struktūrai gerinti skirti žoliniai augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. turi būti įterpti į dirvą. Juodasis pūdymas turi būti periodiškai įdirbamas taip, jog jame nebūtų subrendusių piktžolių. Juodajame pūdyme negali būti naudojama cheminių augalų apsaugos priemonių.

Patikslinta išmokos jaunajam ūkininkui mokėjimo trukmė – išmokos mokėjimo laikotarpis bus trumpinamas atsižvelgiant į tai, kiek pilnų metų praėjo nuo valdos įkūrimo iki paraiškos pateikimo.

Pareiškėjas, siekiantis gauti „žalinimo“ išmoką, privalo atitikti „žalinimo“ išmokos reikalavimus, t. y. turi įvairinti pasėlius, išlaikyti esamas daugiametes ganyklas arba pievas, naudmenose deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). Pagal naująsias taisykles pareiškėjas, siekiantis atitikti EASV reikalavimus plotuose, kuriuose deklaruoti augalai, nurodyti II klasifikatoriaus grupėje, privalo, nuėmęs jų derlių, minėtus plotus apsėti iki einamųjų metų lapkričio 1 d. arba palikti minėtų augalų ražienas per žiemą.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse yra ir daugiau pakeitimų, su kuriais galima susipažinti čia.

Primename, kad žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta balandžio 13 d. – birželio 15 d. Vėluojantieji pateikti paraiškas dar galės tai atlikti iki 2015 m. liepos 10 d., tačiau galutinė paramos suma jiems bus mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.