Pakiršinyje – naujos galimybės mokytis tradicinių amatų ir skatinti kaimo žmonių verslumą

Pakiršinio dvare įsikūrusiame Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre – įkurtuvių nuotaikos. Čia duris lankytojams ir amatininkams atvers nauja erdvė – už Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas atnaujinta ir centro poreikiams pritaikyta buvusio dvaro oficina. Šis pastatas, sukaupęs turtingos istorijos kraitį (dvaro laikais šis pastatas tarnavo kaip tarnų namas, vėliau tapo gyvulių tvartu, tarybiniais metais jame įkurta šarvojimo salė, vėliau – sandėlis), dabar tarnaus visuomenės poreikiams.

Svarbiausia – turėti idėją

Atnaujintas patalpas apžiūrėjusi Jolanta Margaitienė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė, sakė, kad būtina išnaudoti visas galimybes atnaujinti ir visuomenės poreikiams pritaikyti visus senuosius buvusio Pakiršinio dvaro pastatus. „Etninės kultūros ir amatų centras įsikūręs gražioje vietoje, buvusiame dvare, todėl aplink jį yra išlikusių senojo dvaro pastatų. Buvusioje dvaro oficinoje nuo šiol bus puiki erdvė parodoms, edukacijoms, amatininkams, o jau kaip tą erdvę tinkamai išnaudoti – tai jau jaunos ir iniciatyvios centro direktorės reikalas. Neabejoju, kad čia virs gyvenimas“, – sakė ji.

Pakiršinio dvaro oficinos pastatas, pastatytas 1915 m., kapitaliai remontuotas XX a. antroje pusėje. Dabar čia įkurtos trys studijos (audimo, keramikos ir medžio drožybos), ekspozicijų salė, erdvės edukacinei veiklai.

Atnaujintas pastatas skatins verslumą

Gintaras Pilypas, Savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjas, sakė, kad pagrindinis įgyvendinto projekto tikslas – skatinti socialinę ir ekonominę plėtrą Radviliškio rajono Pakiršinio kaime. „Kaip tą galima padaryti tiesiog suremontavus pastatą? Ogi paprastai – čia įrengtoms trims amatų ir tautodailės studijoms projekto lėšomis nupirkta įranga: tekstilininkams, keramikams, medžio drožėjams reikalingi įrenginiai, kuriais galės naudotis ne tik dirbantieji etninės kultūros ir amatų centre, bet ir rajono tautodailininkai, amatininkai. Jie čia galės iš anksto užsiregistravę visais šiais įrenginiais naudotis, kurti įvairiausius gaminius, tautodailės darbus ir jais prekiauti. Taip skatinamas kaimo žmonių verslumas. Svarbu tik tinkamai šia galimybe pasinaudoti“, – sakė jis. Pastate projekto lėšomis įrengta apsauginių žaliuzių sistema, įsigytos medžio tekinimo staklės, medžio drožlių surinkėjas, medžio kopijavimo staklės, audimo staklių komplektas, siuvimo ir siuvinėjimo mašina, žiedimo staklės, degimo krosnis, valcavimo stalas ir dar daug kitų smulkesnių šiems amatams reikalingų įrankių.

Svarbiausia – galimybės jaunimui ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims

„Pakiršinys nutolęs nuo didesnių rajono miestų, tad čia gyvenančiam jaunimui nelabai yra kuo užsiimti. Labai tikimės, kad programos, vykdomos centre, sudomins ir vietos jaunimą, ir asmenis, neturinčius darbo, bet norinčius dirbti ir užsidirbti, ir tautodailininkus, neturinčių sąlygų ar įrangos kurti namie. Vieniems šis projektas suteiks galimybę tobulinti savo įgūdžius, kitiems leis išmokti amato, kuris, jei tik bus noro, galės tapti ir pragyvenimo šaltiniu. Ateityje, kai situacija dėl COVID-19 pasikeis ir bus taikomos laisvesnės karantino priemonės ar jis bus atšauktas visiškai, planuojama organizuoti įvairius amatų mokymus, renginius. Taip populiarinsime liaudies amatus, o sukurtos darbo vietos leis kurti bei mokyti amatų, nepamiršti tradicijų“, – sakė Elžbieta Karaliūtė, Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro direktorė.

Tikimasi, kad naujos etninės kultūros ir amatų centro veiklos prisidės prie kaimo žmonių verslumo skatinimo, kad galbūt vienas kitas jaunas žmogus atras savo pašaukimą, susikurs sau darbo vietą, o bendrų renginių dėka stiprės ir bendruomeniškumo ryšiai. „Šiuo visuotinės globalizacijos metu labai svarbu ne tik jaunimui, bet visiems Lietuvos žmonėms įdiegti pagarbą savo tautos papročiams, tradicijoms, tradiciniams amatams. Juk tik į pamatinius lietuvio tapatybės akmenis atsigręžęs supranti, iš kur esi atėjęs, o pažinęs savo šaknis ir tikrąją ateities kryptį lengviau rasi“, – apie tapatybės svarbą kalbėjo E. Karaliūtė.

Atsinaujinti galima ir užsidirbus, ir socialiniuose tinkluose panaršius

E. Karaliūtė pasidžiaugė ir kitais praėjusiais metais atliktais darbais, pvz., šalia pagrindinio centro pastato stovinčio angaro stogo remontu, naujomis jo durimis.

„Kadaise šiame angare ir gegužinės kaimo vykdavo, ir krepšinį pakiršiniečiai žaisdavo, vėliau prakiuro stogas ir visos veiklos baigėsi. Angare susidėjome visokius reikalingus ir ūkyje praverčiančius daiktus, bet vis nerimavome, kad sušlaps. Praėjusiais metais stogas sutvarkytas savivaldybės biudžeto lėšomis, taigi, galbūt angaras taip pat bus pritaikytas kitoms reikmėms, viskas tik nuo mūsų fantazijos priklauso“, – pasakojo ji. Tiesa, pakeistos ir šio angaro durys, bet jau už įstaigos uždirbtas lėšas „Praėjusiais karantino ženklu pažymėtais metais stengėmės kuo mažiau dejuoti, o daugiau dirbti. Per metus suorganizavome 260 edukacijų, užsidirbome pinigų, todėl ramia sąžine juos dabar leidžiame ir atnaujiname savo įstaigą“, – pasidžiaugė ji.

Tiesa, E. Karaliūtės papasakotas pavyzdys apie tai, kaip jos vadovaujamas centras atsinaujino ekspozicijoms, parodoms skirtą įrangą ir baldus, tegul įkvepia ir kitus, vis laukiančius paramos ar biudžeto lėšų. „Viename socialiniame tinkle savaitgalį pamatėme skelbimą, kad Šiauliuose uždaroma gerai žinoma batų parduotuvė ir jos savininkai už dyką atiduoda ekspozicijos salėje buvusias lentynas, ekspozicinius stalus, kubus. Greitai susiorganizavome mašiną ir štai, visiškai netikėtai ir nemokamai atsinaujinome“, – pasakojo ji.