Pakruojo dvare prasidėjo visą vasarą kviesianti gėlių fiesta
Paskutinį birželio savaitgalį didžiausias Lietuvos dvaras pasitiko neeiliniu įvykiu – čia atidarytas visą vasarą iki pat pirmųjų rudens šalnų kviesiantis gėlių festivalis „Vasarvidžio nakties sapnas“.
XIX a. pab. dvaro gyvenimą atkuriančiame Pakruojo dvare vykstančiam festivaliui pasirinkta neeilinė tema – Viljamo Šekspyro pjesė „Vasarvidžio nakties sapnas“, kuri vestuvių nuojauta puikiai įsikomponuoja į dvaro kasdienybę. Čia tarp 150 rūšių ir daugiau kaip 1 milijono gėlių žiedų iškilo ir rekordinio dydžio skulptūros – gėlių patale miegantys pjesės jaunieji ir nuo jų antklodę tempiantis beveik 9 metrų dydžio asilas, kuriuos net 2 mėnesius Birštone gamino žymusis skulptorius Martynas Gaubas. O kur dar floristų kurta parke žalumoje paskendusi romantiška gėlių lova, gėlių apsiaustais pasidabinę karaliai, gėlių avys, arkos, kitos žydinčios skulptūros ir net gėlių kilimai. Festivalio gėlių iššūkiui pasiryžo daugiau kaip 25 menininkai iš visos Lietuvos: čia didelį indėlį įnešė ir skulptorius Donatas Mockus, floristai Jolita ir Mindaugas Šimelioniai.
Skulptūromis ir gėlių kompozicijomis grožėtis lankytojai kviečiami kiekvieną dieną, o savaitgaliais dar ir įsijungti į visame dvare vykstantį spektaklį-nuotykį. Čia žiūrovai įtraukiami į Romano Dudnikovo režisuojamą meninį nuotykį – Šekspyro pjesės vestuvių interpretaciją – būnant jo dalimi drauge su Šiaulių ir Panevėžio dramos teatro aktoriais. Žinoma, visas XIX a. dvaras, pavirtęs viena didele gėlėta XVI a. Šekspyro pjesės vestuvių scena, kviečia patirti ir istorinį dvaro gyvenimą: paragauti patiekalų, kurių gamyboje ir puošyboje naudojamos gėlės, pažinti meilės eliksyro aromatą, aplankyti parfumerio dirbtuves, bitininkę, vėlėją, siuvimo ateljė ir kitus amatininkus, technikos muziejų, pasisupti magiškose karuselėse ir t. t.
Pakruojo dvaras – ne tik didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje, kurią per metus aplanko daugiau kaip 300 000 lankytojų. Čia veikia ne vienas viešbutis, autentiški restoranai, amatų dirbtuvės, Gyvasis muziejus, nuolat vyksta festivaliai. Sezono metu dvaro teritorijoje atkuriamas XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro gyvenimas: lankytojai tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus ir akimirkas.
