Pakruojo rajono savivaldybėje pasitarimas dėl vietinių kelių būklės
Balandžio 5 d. įvyko Pakruojo rajono savivaldybės vadovų, atsakingų specialistų, seniūnų, kelių priežiūrą vykdančių specialistų susitikimas su rajono ūkininkais ir žemės ūkio įmonių atstovais dėl vietinės reikšmės kelių su žvyro danga priežiūros. Ypač tai aktualu ankstyvą pavasarį, kol keliai dar nėra visai išdžiuvę, o į laukus pradeda važiuoti sunkiasvorė technika.
Susirinkimo pradžioje strateginės plėtros ir statybos skyriaus vedėjas Gintaras Makauskas informavo, kad Savivaldybė rūpinasi 860 km kelių ir gatvių priežiūra tam naudodama Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Šiemet lėšų, skirtų šiai programai, Vyriausybė dar nepatvirtino, todėl kovo 30 d. Pakruojo rajono savivaldybės taryboje numatytas svarstyti klausimas dėl skirtų lėšų panaudojimo rajone iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Nepaisant to, kad programa nepatvirtinta, kelių greideriavimo darbai yra vykdomi
Nors susitikimo tikslas – vietinės reikšmės kelių priežiūra, Pakruojo kelių tarnybos direktorius Vytautas Brobaitis turėjo priekaištų ir dėl naudojimosi valstybinės reikšmės keliais, ragino žemdirbius laikytis įstatymų ir taisyklių. Pasak Kelių tarnybos vadovo, kasmet skiriamų lėšų pakanka tik 4 km. žvyrkelio remontui, daugumos rajono kelių danga susidėvėjusi, jos storis siekia vos 9 cm. Todėl su keliais reikia elgtis ypač atsargiai, paisyti taisyklių. Kelias nėra asmeninė nuosavybė, todėl jo suarti ar kitaip gadinti niekas neturi teisės. Kad tai nėra tušti žodžiai, iliustravo demonstruojamos rajono kelių nuotraukos, įvardinta, apie kokį konkrečiai kelią kalbama. Negeras ir žemdirbių įprotis įvažiuoti į kelius su purvinais plūgais – taip teršiama danga, palijus toks kelias gali tapti pavojingas. Atkreiptas dėmesys, kad reiktų atsakingai parinkti ir šiaudų bei pašarų sandėliavimo vietas – jos neturi būti prie silpnų, sunkiai pravažiuojamų kelių
Susirinkusieji replikavo kelininkams, kad ir jie ne viską padaro: ilgai stovi nešienaujamos pakelės, dažnai nesutvarkomos ir neišvežamos šakos. Be to, pasak kalbėjusių ūkininkų, jie daug prisideda prie kelių tvarkymo, investuoja patys, kad galėtų įvažiuoti į laukus. Kitas klausimas – ar tikrieji kelių ardytojai nėra medienos ir skaldos vežėjai, kurie gabena ją visai neįvertindami esamos kelio būklės. Bendra susirinkimo dalyvių nuomone, visiems reikia pilietiškumo ir, pastebėjus netinkamo elgesio atvejus, nedelsiant pranešti seniūnijai. Akcentuota, kad seniūnijos įsigis svorį ribojančių kelio ženklų – taip bus efektyviau reaguojama į kelių būklę, viename ar kitame kelyje susidariusią situaciją.
AB „Meresta“ atstovas Algirdas Vepštas kvietė būti supratingiems – kasmet silpstantys ir tik kosmetiškai prižiūrimi keliai – visų rūpestis. Specialistas kalbėjo apie būtinybę profiliuoti kai kuriuos žvyrkelius, nes vien greideriavimas jau nebepadeda. Su seniūnais bus tariamasi, kuriuose kelio ruožuose didžiausias profiliavimo darbų poreikis. Būtina kelio konstrukciją sutvarkyti, kad nuo jo nubėgtų vanduo. Niekas nepadės, jei kelias bus šlapias. Specialistas taip pat siūlė saugoti ir kelių drenažo sistemas, nesugadinti prie kelių įrengtų vandens surinkimo filtrų.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis paantrino Algirdui Vepštui. Melioracijai skiriamų lėšų taip pat nedaugėja, greičiausiai, kad vandens pralaidų remontui finansavimas turės būti skiriamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos – dėl to dar labiau sumažėtų galimybės gerinti bendrą kelių būklę.
Meras Saulius Gegieckas ir administracijos direktorė Erika Kižienė ragino dažniau susitikti, kalbėtis, siūlė nebijoti dėl problemų kreiptis į atsakingas institucijas. Pasak mero Sauliaus Gegiecko, keista, kad valdžia žada atsigręžti į regionus, tačiau mažina finansavimą, skirtą kelių priežiūrai. Džiugina faktas, kad iš visų regiono savivaldybių būtent Pakruojyje šiemet planuojama išasfaltuoti daugiausiai kelių.
Reziumuodami susitikimą Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis ir Strateginės plėtros ir statybos skyriaus vedėjas Gintaras Makauskas pažadėjo paruošti žemdirbiams atmintinę, kaip teisingai elgtis prižiūrint kelius, ypač besiribojančius su ūkininko žeme, kad situacija dar labiau nepablogėtų. Atmintinė bus dalijama per seniūnijų žemės ūkio specialistus.
